Seime laiminamas naujas atlyginimų karpymo vajus. Parlamentarai vakar po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui sumažinti pareiginės algos bazinį dydį, pareiginės algos koeficientus ir priedus už kvalifikacines klases, kuriuos gauna nemažas būrys valdininkų. Skaičiuojama, kad dėl to valstybės politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų atlyginimai sumažės 15-24 procentais. Visi Vyriausybės pateikti projektai bus svarstomi ypatingos skubos tvarka, juos priimti žadama kitą antradienį.
Atliko namų darbus
Seimo nariai šįkart nesipriešino, kad pareiginės algos bazinis dydis, taikomas skaičiuojant politikų, prokurorų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų atlyginimus nuo rugpjūčio 1-osios būtų mažinamas nuo 475 iki 450 litų. Jis turėtų galioti iki šių metų pabaigos. Birželį Vyriausybė šį bazinį dydį siūlė mažinti dar daugiau – iki 430 litų, tačiau Seimas tam nepritarė ir nurodė projektą patobulinti. Ministrų kabinetas tai ir padarė. Bazinį dydį apkapojo mažiau, tačiau kartu pasiūlė maždaug 10 proc. sumažinti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus. Ypač tai pajus daugiausia uždirbantys valdininkai, turintys 11–20 kategoriją. Mažės ir priedai už kvalifikacinę klasę. Pavyzdžiui, už trečią klasę jis sudarys 10 proc. pareiginės algos (šiuo metu – 15 proc.), antrą – 20 proc. (šiuo metu – 30 proc.), pirmą – 30 proc. (šiuo metu – 50 proc.). Vyriausybės siūlymu, aukščiausią 30 proc. kvalifikacinių priemokų ribą siūloma įteisinti ir visoje statutinių organizacijų sistemoje.
Atsiuntė viceministrę
Švedijoje užimtumo problemas šiomis dienomis gvildenantis socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys, iš Seimo tribūnos turėjęs pristatyti nepopuliarius siūlymus dėl atlyginimų mažinimo, vietoj savęs atsiuntė viceministrę Audrą Mikalauskaitę. Į daugelį parlamentarų klausimų nesugebėjusi atsakyti viceministrė sulaukė ir pašaipų, ir gailesčio. Itin kandūs buvo opozicijos atstovai. „Tikrai nesuprantu, kodėl jūs stovite šioje tribūnoje. Ne finansų ministrė, ne premjeras, o jūs. Gaila, kad tapote atpirkimo ožiu", – pareiškė „darbietė" Virginija Baltraitienė. Pagelbėti pasimetusiai A.Mikalauskaitei neskubėjo nei valdančiajai daugumai priklausantys parlamentarai, nei Seimo posėdyje dalyvavęs premjeras Andrius Kubilius. Opozicijos atstovai vienas per kitą vis klausė, kiek dar kartų Vyriausybė ateis į Seimą reikalaudama mažinti atlyginimus. Ministrų kabineto siūlymus socialdemokratas Vytenis Andriukaitis vadino „antiliaudiniais". Jis tikino, kad po tokių reformų labiausiai nuskurs mažiausiai uždirbantys tarnautojai ir pareigūnai. Natūralu, kad smukęs atlyginimų dydis nuskurdins ir „Sodrą".
 |
| „Lietuvos žinių“ nuotr./Atlyginimų lentelė |
Neskurs ir be šimtų
Jei parlamentarai galutinai pritars Vyriausybės siūlymams, Seimo pirmininko bei premjero atlyginimas nuo rugpjūčio sumažės 1,6 tūkst. litų ir sieks 9,1 tūkst. litų (be priedų). Maždaug 1 tūkst. litų praras eiliniai Seimo nariai, 1,4 tūkst. lito – ministrai. Didžiausią atlyginimą - 9450 litų, viršijantį net Seimo ir Vyriausybės vadovų algas, netekęs 1,3 tūkst. litų, gaus Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas. Generalinis prokuroras „nuskurs" 860 litų, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas – 1,1 tūkst. litų, valstybės kontrolierė – 800 litų.
Po kelis šimtus litų iš savo atlyginimo praras prezidentūros, Vyriausybės bei Seimo kanceliarijos darbuotojai. Pavyzdžiui, šiuo metu Seimo kancleris uždirba apie 8 tūkst. litų, kanceliarijos departamento vadovas – 7,5 tūkst. litų, Seimo pirmininko sekretoriato vadovas – per 5 tūkst. litų.
Reikia reformos
Vyriausybės mėginimus taupyti atlyginimų sąskaita Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas vadina primityviu žingsniu. Anot jo, kur kas didesnį efektą duotų sisteminė atlyginimų reforma. Ji leistų sumažinti atotrūkį tarp turtingiausių valdininkų ir mažiausiai uždirbančių statutinių pareigūnų, nuo kurių priklauso viso krašto vidaus saugumas. V.Bako duomenimis, šis atotrūkis šiuo metu siekia apie 1000 procentų. „Seimo vadovo, premjero ar KT pirmininko algos sumažėjimas 10 proc. prilygsta policininko ar ugniagesio mėnesio atlyginimui", – aiškino profsąjungų lyderis. Jis apgailestavo, kad nė viena Vyriausybė taip ir nesiryžo įvykdyti statutinių pareigūnų atlyginimų reformos. V.Bakas mano, kad taip yra dėl to, kad, prisidengiant mažiausiai mokamų pareigūnų algų kėlimu, politikams labai patogu ir patiems pasididinti atlyginimus. "Jei policininkui atlyginimas keliamas 100 litų, tai aukštam valdininkui – 1000 litų", – sakė profsąjungų vadovas. Vadinamojoje statutinėje srityje šiuo metu dirba 25 tūkst. žmonių.
Surengė akciją
Vis garsiau Vyriausybė kalba apie artėjantį pensijų, motinystės bei kitų socialinių išmokų mažinimą. Pirmosios prieš gresiantį karpymą sukilo jaunos šeimos. Keliasdešimt jaunų tėvelių su mažais vaikais, taip pat būsimos mamos vakar vidurdienį prie Seimo protestavo prieš Vyriausybės siūlymus mažinti išmokas vaikams. „Nors esu mažas, bet ar tikrai nereikalingas?", „Šeima yra visuomenės pagrindas", „Premjere, raskite kitų žaislų!" – skelbė akcijos dalyvių plakatai. Vežimėliuose mažus vaikus atsivežusios mamos juos apkaišė vėliavėlėmis su užrašu „Stop". Per garsiakalbį Nepriklausomybės aikštėje skambėjo vaikiškos dainos.
Pasak Aktyvių mamų sambūrio atstovės Rasos Paulavičienės, Vyriausybė neatsižvelgė nė į vieną motinų pateiktą siūlymą. Moters teigimu, jeigu bus priimtas Vyriausybės siūlomas projektas, vienų metų vaikai bus atplėšti nuo mamų, nes už gaunamą pašalpą mamos ir vaikai neišgyvens. „Nesustosime. Stengsimės maksimaliai apsaugoti vaikus, apsaugoti tautą nuo išmirimo", – sakė jauna mama.
Parlamentinei opozicija vieningai išpeikus Seimui pateiktus naujausius siūlymus, kaip mažinti motinystės (tėvystės) išmokas, vakar Seimas nusprendė padaryti pertrauką iki kitos savaitės. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto parengtose Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisose siūloma nuo šių metų rugpjūčio 1-osios tėvams, auginantiems vaikus iki vienų metų, mokėti 90 proc., nuo vienų iki dvejų metų – 75 proc. gauto darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Nuo kitų metų gegužės 1-osios siūloma pirmaisiais metais mokėti 90 proc., o antraisiais – 50 proc. gauto atlyginimo dydžio išmokas, kartu leidžiant motinoms užsidirbti papildomai. Išimtys būtų taikomos tik tiems tėvams, kurių gaunama pašalpa po sumažinimo nuo kitų metų gegužės nebesiektų minimalios mėnesio algos – 800 litų.
Dabar motinystės pašalpa pirmaisiais metais siekia 100 proc., antraisiais – 85 proc. gauto darbo užmokesčio, tačiau ji negali viršyti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio – 7440 litų.
