Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Karštis medikus užvertė darbu (atnaujinta 16.43 val.)

Ežero vanduo jau pakankamai išilęs maudynėms.
Aurelijos Kripaitės nuotr./15min.lt / Nuo karščio žmonės ginasi maudydamiesi, tačiau ir vandenyje bei šalia jo tyko nemažai pavojų.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Savaitgalį Lietuvą užplūdę karščiai į ligonines atginė būrius naujų pacientų. Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Skubios pagalbos skyriaus darbuotojų teigimu, per savaitgalį jie sulaukė 10–15 proc. daugiau pacientų nei įprastai tokiu metu. Pluša ir Vilniaus medikai.

„Kai temperatūra dieną perkopia 30 laipsnių, vyrauja trijų tipų pacientai: tie, kuriems paūmėja lėtinės ligos, patyrusieji šilumos ar saulės smūgį ir traumų vandenyje, vadinamieji nardytojai. Šį savaitgalį ir šiandien (pirmadienį – aut. past.) turime visų trijų tipų pacientų. Vieniems užteko mūsų apžiūros, kitiems – tik greitosios medicinos pagalbos medikų konsultacijų, treti paguldyti į stacionarą“, – pasakojo KMUK Skubios pagalbos skyriaus vedėjas.

Ne vienas pasakojo, kad prie vandens telkinio deginosi, gurkšnojo alkoholinį gėrimą ir užmigo. O tada jau nepajuto, kaip gavo šilumos ar saulės smūgį.

Jo teigimu, karščius sunkiai ištveria įvairiomis lėtinėmis ligomis – kraujagyslių, širdies, galvos smegenų ir kitomis – sergantys žmonės. Kaitra jų negalavimus paaštrina. Tačiau tokie pacientai, anot medikų, gerai žino savo problemas ir kaip jas įveikti. Į medikus jie paprastai kreipiasi tik kraštutiniu atveju, be to, dažniausiai apsiriboja konsultacija ar „prevencine“ apžiūra.

Kita dalis ligonių, užgriuvusių su karščiais KMUK Skubios pagalbos skyrių, yra žmonės, perkaitę saulėje ar patyrę šilumos smūgį. Tarp šių ligonių nemaža dalis yra asocialūs asmenys, tačiau ne visi.

Ligas prišaukia alkoholis

Pasak K.Stašaičio, nepaisant jų socialinio statuso, dažniausia tokių pacientų bėda – alkoholis.

„Ne vienas pasakojo, kad prie vandens telkinio deginosi, gurkšnojo alkoholinį gėrimą ir užmigo. O tada jau nepajuto, kaip gavo šilumos ar saulės smūgį“, – sakė medikas ir priminė, jog esant tokioms oro sąlygoms vartoti alkoholį reikėtų ypač saikingai. Nors saulės ir karščio smūgį patyrusių pacientų netrūko, nė vienas jų nepateko į reanimaciją, t. y. būklė nebuvo kritinė.

Kur kas sudėtingesnė sveikatos būklė iki šiol yra kelių traumas vandenyje patyrusių pacientų. Pasak K.Stašaičio, vien per sekmadienį į jų skyrių kreipėsi 4 skirtingo sunkumo traumų patyrę nardytojai.

„Taisyklė išlieka ta pati: sunkias traumas vandenyje dažniausiai patiria jauni, aktyvūs ir nevengiantys alkoholio vyrai. Kai kuriems lūžęs stuburas, kiti atsipirko mažesniais sužalojimais“, – sakė medikas.

KMUK duomenimis, nuo birželio 30 dienos Kauno klinikose gydomi 8 pacientai, patyrę įvairias stuburo traumas, šokdami į vandenį žemyn galva. Jų amžius – 18-49 metai. Trijų pacientų būklė yra sunki.

Pasak KMUK Stuburo ir periferinių nervų chirurgijos skyriaus vedėjo dr. Broniaus Špakausko, šiemet dėl vyravusių vėsesnių orų tokių traumų iki pat liepos mėnesio pavyko išvengti, tačiau Lietuvą staiga užklupus karščiams padaugėjo besimaudančiųjų, o taip pat ir neatsargiai į vandenį šokančiųjų. Pasak mediko, stuburo kaklinės dalies lūžiai yra trauma, būdinga beveik vien vyrams: moterų tokias traumas patiria labai mažai.

Nukentėjusiam galime išgelbėti gyvybę ir pagydyti kaulų lūžius, tačiau pažeistų stuburo smegenų atstatyti yra neįmanoma, todėl kiekvienas šokantis žemyn galva į vandens telkinį turėtų gerai pagalvoti, ar verta šitaip rizikuoti sveikata ir gyvybe

Didžioji dauguma patyrusiųjų stuburo lūžius šoka į vandenį apsvaigę nuo alkoholio, prieš tai neapžiūrėję dugno. Dr. B.Špakausko teigimu, stuburo kaklinės dalies lūžis gali sukelti labai sunkias pasekmes – paralyžių ar net mirtį.

Nukentėjusiam galime išgelbėti gyvybę ir pagydyti kaulų lūžius, tačiau pažeistų stuburo smegenų atstatyti yra neįmanoma, todėl kiekvienas šokantis žemyn galva į vandens telkinį turėtų gerai pagalvoti, ar verta šitaip rizikuoti sveikata ir gyvybe“, – perspėjo medikas.

Dr. B.Špakauskas teigė, kad per pastaruosius keletą metų Lietuvoje sumažėjo traumų bei nukentėjusiųjų avarijų metu. Tačiau traumų šokant į vandenį mūsų šalyje vis dar pasitaiko gana nemažai, nors Europoje ir visame pasaulyje jų patiriama labai mažai. Kasmet į KMUK per šiltąjį metų sezoną patenka maždaug 18 pacientų, patyrusių stuburo kaklinės dalies traumas.

Darbo netrūksta ir Vilniuje

Tuo tarpu sostinės gyventojai ir Vilniaus apskrityje poilsiaujantys šio krašto svečiai labiau linkę saugoti savo stuburą.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja Liudvika Šafranovič pirmadienį 15min.lt informavo, kad pastarosiomis dienomis tokių traumų žmonėms visiškai pavyko išvengti.

Tačiau poilsiautojus kamavo kitokios bėdos: jie masiškai alpo, patyrė saulės smūgį. Vien sekmadienį sostinės greitosios medikai suskaičiavo 16 atvejų, kai teko teikti pagalbą saulės smūgius patyrusiems žmonėms.

Mažai žmonės geria skysčių. Lietuviai, matyt, neįpratę. Be to, daug kas nenešioja galvos apdangalų“, – pagrindines per karščius lauke būnančių žmonių klaidas vardijo specialistė.

Gydytoja dar minėjo, kad poilsiautojų pastarosiomis dienomis dažnokai vargina odos nudegimai.Pirmadienį sostinės greitosios pagalbos medikai reanimavo apie 60 metų vyrą, kuris, galima sakyti, nuskendo Žaliuosiuose ežeruose.

L.Šafranovič taip pat pasakojo, kad pirmadienį Vilniaus greitosios pagalbos medikai spėjo išgelbėti vieno poilsiautojo gyvybę. Apie 60 metų vyras, galima sakyti, nuskendo Žaliuosiuose ežeruose.

Aplinkiniams nelaimėlį pavyko ištraukti į krantą, o atskubėję medikai jį čia pat reanimavo ir netrukus atkūrė širdies darbą, plaučių veiklą.

Patarimai iš mediko lūpų

Sinoptikams žadant, kad karščiai iš Lietuvos dar nesitrauks mažiausiai parą, KMUK Skubios pagalbos skyriaus vedėjas K.Stašaitis pataria: „Per kaitrą savo organizmui turime padėti ištverti. Todėl reikėtų kiek įmanoma riboti fizinį krūvį: jei darbai nebūtini, pasilikti juos vėsesniam orui, mažiau sportuoti. Taip pat derėtų vengti tiesioginių saulės spindulių. Tai nereiškia, kad visi kauniečiai turėtų dingti iš miesto ir lindėti namuose, tačiau net ir deginantis nereikėtų pamiršti sveiko proto. Per dieną reikėtų išgerti apie 2,5 litro vandens. Tinka ir paprastas geriamasis, ir mineralizuotas, nes prakaituodami netenkame ir organizme esančių mineralinių medžiagų. Tokiu oru nereikėtų bijoti namuose ar darbe pasidaryti skersvėjo: vadinamieji oro malūnai padeda nugarinti vandenį nuo kūno ir taip organizmas natūraliai atvėsta.“

Pastebėjus pirmuosius saulės ar šilumos smūgio požymius, reikėtų nueiti į pavėsį, kūną vėsinti drėgnomis (tačiau ne šaltomis) paklodėmis, kita medžiaga, taip pat gerti vėsaus (bet ne šalto) vandens. Tai padarius, kreiptis į medikus.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min