Į susitikimą su ministerijos atstovais atvyko bent pora šimtų Klaipėdos universiteto ligoninės darbuotojų, dauguma jų – slaugytojos. Ne visi gavo vietos atsisėsti, stovėjo tarpduryje.
Žmonės atvirauja išgyvenantys sudėtingą laiką: darbovietėje patiria spaudimą dėl atlyginimo, jaučia nežinomybę.
Paaiškėjo, kad jau kurį laiką ligoninės medicininis personalas stokoja priemonių, pavyzdžiui, kateterių ar diržų. Slaugytojos paviešino, kad pacientai operacijų metu tvirtinami ne diržais, o medicininiais bintais.
Savo vadovus slaugytojos kaltino arogancija ir garsiai kritikavo išsipūtusią administraciją, kėlė klausimą, ką veikia šitiek daug priimtų administratorių ir kokią pridėtinę vertę toks modelis sukūrė.
„Mes norime išgirsti, ar yra koks būdas išsaugoti ligoninę, netaupant mūsų sąskaita“, – kalbėjo slaugytojos.
Jos teigė, kad dirbdamos naktimis ir savaitgaliais per mėnesį uždirba nuo 1500 iki 2100 eurų.
Vėl buvo garsiai keliamas klausimas dėl tūkstantinių algų vadovams.
Nuskambėjo ir planai imtis kraštutinės priemonės: streikuoti. Slaugytojos garsiai aptarė ir kitą idėją: „O jei vieną dieną visos susirgtume ir nepasirodytume darbe?“.
Susitikime dalyvavęs Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Liutauras Vičkačka dar kartą pabrėžė, kad dar laukiama iš ligoninės vadovų informacijos. „Į kiaurą maišą pinigai nebus dedami“, – akcentavo jis.
Lapkričio 5-ąją numatytas Klaipėdos universiteto dalininkų susirinkimas, kurio metu laukiama realaus įstaigos gelbėjimo plano.
Duomenys, kokio dydžio yra ligoninės įsiskolinimai, – skirtingi. Nurodoma, kad įsiskolinimai gali siekti 11–15 mln. eurų.

