Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 29, 08:00

Kas bus, jei Rusija užsuks dujas? Lietuva parengė specialų planą

Lietuvos valdžios institucijos šią savaitę baigė rengti specialų planą, kaip užtikrinti energetikos saugumą, jei Rusija nutrauktų gamtinių dujų tiekimą Europai, keršydama dėl Vakarų sankcijų agresijos Ukrainoje atveju, 15min patvirtino keli informuoti šaltiniai.
Laivas „Independence“ Tik 15min
Laivas „Independence“ / J. Andriejauskaitės / 15min nuotr.

Šiame plane reikšmingas vaidmuo numatytas papildomam dujų importui per suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje.

15min žiniomis, terminalo vaidmuo pastarosiomis savaitėmis buvo aptartas diskusijose su JAV ir Europos Sąjungos pareigūnais.

Rusijai sutelkus daugiau nei 100 tūkst. karių prie Ukrainos sienos, Vakarai ėmė derinti sankcijas, kurias įvestų Maskvai, jei ji užpultų Ukrainą, ir priemones, kurių imtųsi reaguodama į Rusijos atsakomuosius veiksmus.

Tarp Europos Sąjungos sankcijų dabar svarstomi ribojimai Rusijos valstybės valdomoms įmonėms, komerciniams bankams ir Vladimiro Putino artimos aplinkos žmonėms.

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas

Vertinant galimą Maskvos atsaką, analizuojamas galimas Rusijos gamtinių dujų tiekimo nutraukimas Europai.

JAV pareigūnai pranešė, kad sustojus rusiškoms dujoms, svarstytų didinti dujų tiekimą iš JAV, alternatyvas taip pat galėtų pasiūlyti Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos šalys.

Planą rengė kelias savaites

Aukšto rango Lietuvos valdžios atstovas 15min teigė, kad energetinio saugumo užtikrinimo planą premjerės Ingridos Šimonytės pavedimu per pastarąsias dvi savaites parengė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Planas baigtas rengti šią savaitę. Energetikos ministerija yra parengusi skaičiavimus skirtingiems scenarijams, bet konkretūs duomenys ir planai yra įslaptinti.

„Šio plano svarbiausi elementai jau pradėti realizuoti ir apima tiek nacionalinius veiksmus, tiek regioninį bendradarbiavimą su partneriais“, – teigė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes nėra įpareigotas komentuoti sprendimų.

Energetikos ministro Dainiaus Kreivio atstovė spaudai Vita Ramanauskaitė komentare 15min nurodė, kad „Lietuvos priimti strateginiai sprendimai dėl gamtinių dujų tiekimo šaltinių diversifikavimo ir gamtinių dujų sistemų integracijos – SGD terminalas Klaipėdoje ir greitai pradėsianti veikti Lietuvos–Lenkijos dujų jungtis – leidžia mums užsitikrinti gamtinių dujų tiekimą nepriklausomai nuo Rusijos pusės veiksmų“.

Kartu ji pridūrė, kad „Lietuvos pusė šiuo metu nėra informuota apie numatomus ar galimus gamtinių dujų tranzito ar importuojamų kiekių pasikeitimus“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dainius Kreivys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dainius Kreivys

Išsigelbėjimas Baltijos šalims

Suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje pradėjo veikti 2015 metais ir taip užtikrino pirmąją alternatyvą vamzdynais tiekiamoms rusiškoms dujoms.

Lietuva per terminalą pernai importavo 62 proc. dujų, o 38 proc. – iš Rusijos.

Terminalą valdančios „Klaipėdos naftos“ skaičiavimais, 2021 m. SGD terminalo klientai per terminalą importavo 2,6 mln. kubinių metrų SGD, daugiausia – iš JAV. Šios kilmės dujų importas sudarė apie 60 proc. viso per terminalą importuoto dujų kiekio, dar apie 20 proc. SGD importuota iš tokių šalių kaip Egiptas, Trinidadas ir Tobagas, Pusiaujo Gvinėja.

Tuo tarpu Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis GIPL turėtų pradėti veikti 2022-ųjų viduryje. Ši jungtis užtikrins Baltijos šalių dujų rinkos integraciją į Europos rinką.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Laivas „Independence“
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Laivas „Independence“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalas yra „kritinės svarbos elementas visam regionui kaip tik dėl tokių galimų krizių“.

„Žinant, kad Rusija gali nesunkiai nutraukti dujų tiekimą Baltijos šalims (dujotiekis į Latviją jau praėjusią savaitę buvo pradėtas remontuoti), mūsų SGD terminalas gali tapti išgelbėjimu ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai ir Estijai“, – 15min sakė ekspertas.

„Kaip tik dėl tokių krizinių atvejų arba rizikos padidėjimo laikotarpiais ir reikėjo investuoti į šį terminalą. Tai savotiškas draudimo polisas – galbūt gerais laikais atrodo, kad mes mokame brangiai ar neprasmingai, bet visa vertė išryškėja, kai ateina sudėtingi laikai“, – pridūrė T.Janeliūnas.

Rengiant energetinį saugumą užtikrinantį planą svarbus vaidmuo regione taip pat tenka Inčukalnio dujų saugyklai Latvijoje.

Rusija prie Ukrainos yra sutelkusi per 100 tūkst. karių, karinės pajėgos taip pat vyksta į Baltarusiją.

Vakarų vertinimu, Maskva taip demonstruoja pasirengimą karinei intervencijai, siekdama Vakarų nuolaidų dėl jos reikalavimų sumažinti NATO vaidmenį Rytų Europoje.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min