Šiuo metu norint renovuoti daugiabutį, tenka sušaukti ne vieną susirinkimą. Namo gyventojai tarpusavyje dažniausiai nesutaria arba galiausiai lieka dalis nepatenkintųjų, jog dėl namo renovacijos teks pakratyti kišenes.
Seimo Ekonomikos komiteto narys J.Veselka mano, jog negalima versti žmonių mokėti už namo modernizavimą, jei jie to nenori. Jis siūlo projektą, kuriuo už namo modernizaciją nesutikę mokėti butų savininkai būtų atleidžiami nuo finansinių įsipareigojimų.
Anot J.Veselkos, prakiuręs namo stogas ar sugedusi santechnika turėtų rūpėti visiems namo gyventojams be išimties, todėl prie remonto darbų turėtų prisidėti visi. Tačiau ne visiems norisi gyventi šiltai. Negalima versti žmonių mokėti, jei jie prieštarauja namo šiltinimui ir jiems patinka gyventi vėsiau. Seimo nario nuomone, daugelis renovuotinų daugiabučių yra seni ir itin blogos būklės, todėl juos apskritai reikėtų nugriauti, o ne renovuoti.
Parlamentaras siūlo renovuoti namus dalimis. Jei turi pinigų, mokėk, ir bus modernizuota tavo namo pusė ar laiptinė. J. Veselka mano, jog tokiu būdu būtų išvengta įsiskolinimų už būsto renovaciją.
Projektas protu nesuvokiamas
Tokį projektą Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis vadina tiesiog nelogišku ir nesuvokiamu.
„Aš labai gerbiu parlamentarą kaip ekonomistą, tačiau toks projektas liudija apie absoliutų teisės aktų dėl bendrojo turto valdymo nežinojimą. Jei Seime dirba protingi žmonės, šiam projektui pritarta nebus, nes tai tiesiog neįmanoma“, – mano J.Antanaitis.
Pasak specialisto, vykstant namo modernizacijai, remontuojamos bendrosios konstrukcijos.
„Kiekvienas namo gabaliukas priklauso visiems, o ne kuriam nors vienam. Net ir siena, esanti prie vieno namo gyventojo buto, yra bendros nuosavybės dalis. Jei renovuojame pirmojo aukšto sieną, o likusiųjų – ne, tuomet ta siena irsta, o jai suirus subyra ir visa „dėžutė“. Namo gyventojai patirtų didelius nuostolius“, – įsitikinęs Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas.
Namo gyventojai mokantys už šilumą nieko nesutaupytų, mat per nerenovuotą namo vietą šiluma būtų praleidžiama.
„Šis projektas – tikras nihilizmas teisės požiūriu“, – teigia J.Antanaitis.
Specialistas pabrėžia, jog renovuojama ne vidinė buto savininko erdvė, o sienos, balkonai, langai – visa tai pagal Civilinį kodeksą yra bendroji dalinė nuosavybė, todėl už remontą privalo mokėti visi savininkai.
Valstybė skyrė dar 60 milijonų
Šiuo metu Vilniuje yra 408 daugiabučių namų savininkų bendrijos, pateikusios paraiškas dėl daugiabučių modernizavimo. Neseniai valstybės finansavimas buvo sustabdytas, nes pritrūkta lėšų. Dabar skirta 60 milijonų litų. Rangovus jau renkasi 104 bendrijos.
Nuolatiniai nesutarimai tarp gyventojų, prieš pradedant renovaciją, skatina ją įsivaizduoti kaip baubą. Vieni piktinasi, kad namų modernizavimą per prievartą inicijuoja daugiabučius prižiūrintys administratoriai, kiti – kad už daugiabučio gyventojus nusprendžia į susirinkimą atvykusi butų savininkų mažuma.
Pasak J.Antanaičio, bendras turtas valdomas trimis būdais, todėl balsavimas, sprendžiant klausimus, skiriasi.
„Gali būti įkurta daugiabučio namo bendrija arba pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis, tuomet butų savininkams atstovauja įgaliotasis asmuo arba savivaldybė skiria administratorių. Jei nėra bendrijos ar Jungtinės veiklos sutarties, susirinkimą dėl namo renovacijos organizuoja administratorius. Butų savininkų balsų dauguma priimamas sprendimas“, – pasakoja J.Antanaitis.
Esant bendrijai, susirinkime balsuoti visais klausimais turi teisę bendrijos nariai. Visuotiniame bendrijos narių susirinkime už renovaciją turi balsuoti daugiau kaip pusė visų bendrijos narių. Taip skatinamas bendrijos narių ir butų savininkų aktyvumas, sprendžiant su namu susijusias problemas.
„Tokiu atveju buto savininkas, nedalyvavęs bendrijos narių susirinkime, neturi teisės skųstis. Sprendimą priima žmonės, kuriems rūpi namo problemos“,– teigia J.Antanaitis.
