Dabar populiaru
Publikuota: 2015 balandžio 25d. 13:39

Kas penktam Lietuvos vyrui agresija prieš moterį – prigimtinis vyriškumas

Smurtas artimoje aplinkoje
123rf.com nuotr. / Smurtas artimoje aplinkoje

2013 metais nuo nusikaltimų artimoje aplinkoje nukentėjo 5,7 tūkst. moterų ir 293 vyrai. Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė neabejoja, kad tokia padėtis – visuomenės sukurtos vyriškumo kultūros pasekmė. Tai įrodo ir atliktos apklausos duomenys – net penktadalis Lietuvos vyrų pritarė, kad jėgos panaudojimas – prigimtinis vyriškumas. Tuo tarpu Kauno vyrų krizių centro direktorė Dovilė Bubnienė ragino į situaciją pažiūrėti kompleksiškiau, ne sieti agresijos su lytimi, nes smurto šeimoje aukomis tampa ir vyrai.

Kas penktas pateisintų

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kartu su Lygių galimybių plėtros centru (LGPC) ir Vilniaus miesto krizių centru užsakyta apklausa apie smurtą artimoje aplinkoje parodė, kad kone penktadalis šalies vyrų pateisintų agresiją prieš moterį.

22 nuošimčiai vyrų sutiko, kad jų agresiją pateisinti gali tam tikros aplinkybės. O tiek pat apklaustųjų smurtą įvardijo net vyriškumo prigimtiniu požymiu.

„Omnibus“ atliktas tyrimas leidžia teigti, kad 17 proc. Lietuvos vyrų smurto šeimoje nelaiko nusikaltimu. Agresiją artimoje aplinkoje nepateisinamu dalyku įvardijo 83 proc. respondentų.

Paprašyti pritarti ar paneigti teiginį, kad yra situacijų, kai vyras privalo būti agresyvus, lietuviai smurtą vertino jau švelniau. 22 nuošimčiai vyrų sutiko, kad jų agresiją pateisinti gali tam tikros aplinkybės. O tiek pat apklaustųjų smurtą įvardijo net vyriškumo prigimtiniu požymiu.

Nors kone 80 proc. vyro išreiškė neigiamą požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje, pasiryžusių su juo kovoti buvo kur kas mažiau. Įsitraukti į aktyvią kovą su agresija šeimoje pasiryžtų tik 60 proc. vyrų.

„Shuterstock“ nuotr./Smurtas šeimoje.
„Shuterstock“ nuotr./Smurtas šeimoje.

„Apklausa parodė, kad apie smurtą kalbėdami abstrakčiai kone visi vyrai jį vertina neigiamai. Kai paklausiame subtilesnių dalykų, situacija keičiasi. Matyti, kad jų negatyvumas smurto atžvilgiu mažėja – agresiją prieš moterį pateisintų 15 proc. apklaustųjų. Galiausiai, paklausus, kiek vyrų pasiruošę ką nors daryti, kad to smurto būtų mažiau, matome, kad ryžtingųjų tik vos daugiau nei pusė“, – apklausos rezultatus komentavo M.Jankauskaitė.

Vyriškumo kultūra

48 proc. Lietuvos piliečių pažįsta artimoje aplinkoje smurtą patyrusią ar patiriančią moterį – šis rodiklis kone perpus viršija Europos Sąjungos vidurkį. Lygių galimybių plėtros centro ekspertė viena pagrindinių smurtą šeimoje išprovokuojančių priežasčių įvardijo mūsų visuomenėje susikūrusią vyriškumo kultūrą.

„Tai, kad kone penktadalis vyrų mano, jog tam tikros situacijos leidžia jiems būti agresyviems, moterims tikrai sukelia nesaugumo jausmą. Pripažinimas, kad agresija ir smurtas – vyro prigimtinis dalykas, yra tos vyriškumo kultūros dalis, kuri ir sukuria terpę atsirasti smurtui“, – kalbėjo M.Jankauskaitė.

Margarita Jankauskaitė
Margarita Jankauskaitė

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė teigė, kad ta vyriškumo kultūra prasideda nuo labai mažų dalykų, nuo smulkmenų, kurių mes kartais net nesureikšminame.

„Viena tokių, pavyzdžiui, pornografinių kalendorių kabinimas darbe, kur dirba ir kolegės moterys. Prieš kelerius metus dar buvo galima rasti taksi mašinų, į kurias įsėdus pamatai visą prietaisų skydelį nulipdytą pornografinėmis moterų nuotraukomis. Tokie dalykai rodo, kad moteris yra prilyginama daiktui“, – dėstė M.Jankauskaitė.

Ekspertė pridūrė, kad vyrai dažniausiai taip elgiasi svetimų ar nepažįstamų moterų atžvilgiu, tačiau reikėtų pagalvoti, kad kiti vyrai taip žiūrėti gali į jų motinas, seseris ar dukras. Vis dėlto, M.Jankauskaitė teigė, kad judėjimas geresne kryptimi yra matomas.

„Lyg ir pradedame suprasti, kad fizinis smurtas prieš kitą žmogų – sulaužyti šonkauliai, mėlynės ir kt. – yra nepateisinamas. Nors matome, kad tokių, kurie net nužudo savo antrąją pusę ir palieka 2 metų vaiką be motinos, dar yra. Tačiau turime kovoti ir su kitomis smurto formomis – psichologiniu, ekonominiu ir kitu smurtu. Fizinis smurtas tai jau pasekmė to smurto, kuris dar prieš tai buvo įvykdytas, su juo ir reikia kovoti“, – kalbėjo ji.

Tikimybė, kad moteris, palikusi ranką prieš ją pakėlusį vyrą, bus nužudyta, padidėja 8 kartus, – teigė M.Jankauskaitė.

M.Jankauskaitė pridūrė, kad visuomenėje vyraujantis požiūris „ji gali paprasčiausiai tą vyrą palikti“ taip pat yra labai neteisingas.

„Gal moteris ir gali palikti tą smurtaujantį vyrą, bet tai negarantuoja, kad jis jos nepersekios.

Tikimybė, kad moteris, palikusi ranką prieš ją pakėlusį vyrą, bus nužudyta, padidėja 8 kartus. Amerikiečių tyrimai rodo, kad jei smurtautojas nors kartą kokia nors forma pasakė, kad su ja susidoros ar nužudys, ta tikimybė išauga iki 15 kartų, o jei minėtas vyras turi ginklą – net 20“, – apie smurtautoją palikusiai moteriai kylančias grėsmes kalbėjo M.Jankauskaitė.

Anot jos, būtent todėl, turime galvoti ne tai – kodėl ji jo nepalieka, bet kaip leidžiame tokioms situacijoms susiklostyti.

Nukenčia ir patys vyrai

Nuo smurto aplinkoje kenčiančių moterų neabejotinai daugiau nei tai patiriančių vyrų, tačiau D.Bubnienė ragino atkreipti dėmesį ir į juos.

„Nemanau, kad yra teisinga sieti smurtą su lytimi. Tokiu būdu mes paverčiame kiekvieną vyrą smurtautoju, o juk taip nėra, be to, nuo agresijos artimoje aplinkoje nukenčia ir jie“, – kalbėjo Kauno vyrų krizių centro direktorė.

Maždaug vienas iš pranešimų apie smurtą šeimoje būna dėl agresijos prieš vyrą. „Tokie yra oficialūs duomenys, tačiau reikia prisiminti, kad vyrai agresiją supranta kitaip. Kai moteris jam kumšteli ar sviedžia į jį dokumentų aplanką, jis to nelaiko agresija. O antra – vyrui pripažinti, kad moteris prieš jį smurtauja – labai sunku. Mūsų visuomenėje tai yra gėda“, – dėstė D.Bubnienė.

„Shuterstock“ nuotr./Nesutarimai
„Shuterstock“ nuotr./Nesutarimai

Vyrų krizių centro ekspertė teigė, kad kone pusė vyrų, kurie patiria agresiją šeimoje, patiria ją nuo kito šeimos vyro – sūnaus, tėvo ar brolio. „Pasakyti, kas dažniausiai nukenčia, yra sunku, nes tokios statistikos nevedame. Tačiau palyginti dažnai nukenčia garbaus amžiaus vyrai nuo sūnų. Aišku, neretai tai būna alkoholio vartojimo pasekmė“, – pasakojo direktorė.

Vis dėlto, D.Bubnienė teigė, kad į kovą su smurtu reikėtų žiūrėti plačiau – tos problemos yra labai sudėtingos ir kiekviena situacija skirtinga: „Viena yra, kai kalbame apie tas šeimas, kuriose smurtas yra kasdienybė, apie tas, kuriose įvyksta kriminaliniai nusikaltimai, ar asocialias šeimas, tų žmonių pasaulėžiūra ir mąstymas visiškai kitoks, tai jų kasdienybė. Kita – kai kalbame apie paprastą šeimą, kurioje tai įvyko. Mes dirbame ne tik su nukentėjusiaisiais, bet ir su poromis, ir matome, kad vienareikšmiškai vertinti situaciją išties nėra teisinga, nes aplinkybių būna daug ir įvairių.“

Palyginti dažnai nukenčia garbaus amžiaus vyrai nuo sūnų. Aišku, neretai tai būna alkoholio vartojimo pasekmė, – pasakojo direktorė.

Vis dėlto, viena dažniausių smurto priežasčių Vyrų krizių centro direktorė įvardijo nemokėjimą valdyti savo emocijų, norą įrodyti savo teisybę.

„Vyrai išties nori parodyti, kad yra stipresni, galbūt prie to prisideda ir stereotipai. Tačiau su sudėtingomis situacijomis vyrai neretai susidoroja sunkiau, dažnai greičiau imasi stikliuko, o rankos pakėlimas jau būna visų aplinkybių pasekmė“, – kalbėjo D.Bubnienė.

Vyrų krizių centro direktorė teigė, kad piešdami visuomenėje vyro smurtautojo vaizdą – nesprendžiame problemos. „Turime atsižvelgti į dalykus, kad smurtą vis dėlto sukelia negebėjimas kontroliuoti emocijų, klaidingi įsitikinimai, stereotipai, dažnai alkoholis, o tai juk nepriklauso nuo lyties“, – dėstė ji.

Svarbiausia, anot abiejų eksperčių, keisti visuomenės požiūrį ir pradėti kovoti su smurtu artimoje aplinkoje. Tokį pamačius – netylėti, nes tai tolygu pritarimui.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min