Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas penktas 15-64 metų amžiaus užimtasis turi ilgalaikių sutrikimų

Diagrama
123rf nuotr. / Diagrama
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos statistikos departamentas 2011 m. antrąjį ketvirtį atliko ilgalaikių sutrikimų turinčių gyventojų užimtumo statistinį tyrimą. Tyrimas leido įvertinti ilgalaikių sveikatos ir pagrindinių veiklų (funkcijų) sutrikimų turinčių 15–64 metų amžiaus gyventojų dalyvavimą darbo rinkoje, šių sutrikimų įtaką dirbtų valandų skaičiui, darbo pobūdžiui, taip pat įvertinti kitų asmenų pagalbos ar specialios įrangos poreikį norint dalyvauti ar dalyvaujant darbo rinkoje.

Tyrimas atliktas taikant imčių metodą. Apklausta 11,4 tūkst. (0,5 proc., 15–64 metų amžiaus šalies gyventojų), tyrimo rezultatai perskaičiuoti visiems šio amžiaus gyventojams.

Tyrimo vertinimais, ketvirtadalis (24,5 proc.) 15–64 metų amžiaus gyventojų turėjo ilgalaikių sveikatos ar pagrindinių veiklų (funkcijų) sutrikimų. Jų turinti nurodė kas ketvirta 15–64 metų amžiaus moteris ir kas penktas šio amžiaus vyras (atitinkamai 27,2 ir 21,7 proc.). Ilgalaikiai sutrikimai daugiausia vargino vyresnio amžiaus gyventojus – jų turėjo daugiau nei pusė (58,7 proc.) 55–64 metų amžiaus ir tik 6,6 procento 15–24 metų amžiaus asmenų.

Tyrimo duomenimis, kas penktas (20,1 proc.) užimtasis, kas ketvirtas (25 proc.) bedarbis ir kas trečias (34 proc.) neaktyvus 15–64 metų amžiaus gyventojas turėjo ilgalaikių sutrikimų.

Ilgalaikiai sutrikimai riboja (ribotų) dirbamų valandų skaičių kas trečiam (29,1 proc.) 15–64 metų amžiaus ilgalaikių sutrikimų turinčiam gyventojui: kas dešimtam (9,7 proc.) užimtajam, kas ketvirtam (26 proc.) bedarbiui ir daugiau nei pusei (55,1 proc.) neaktyvių gyventojų.

Beveik pusė (43,1 proc.) 15–64 metų amžiaus gyventojų (45 proc. vyrų ir 41,7 proc. moterų) nurodė, kad ilgalaikiai sutrikimai riboja (ribotų) jų darbo pobūdį (pvz., sunku kelti ar nešti krovinius, dirbti lauke ar ilgą laiką sėdėti). Ilgalaikius sutrikimus kaip darbo pobūdį ribojančią priežastį nurodė 29 proc. užimtųjų, 45,6 proc. bedarbių ir 60,6 proc. neaktyvių gyventojų, turinčių ilgalaikių sutrikimų.

Tyrimo duomenimis, ilgalaikiai sutrikimai riboja (ribotų) atvykimą į darbą ir grįžimą iš jo tik 2,1 proc. užimtųjų ir 2,6 proc. bedarbių. Tačiau nemaža dalis (27,4 proc.) neaktyvių gyventojų nurodė šią priežastį kaip ribojančią jų dalyvavimą darbo rinkoje.

Beveik visi ilgalaikių sutrikimų turintys užimti gyventojai nurodė, kad nesinaudoja kito asmens pagalba (99,3 proc.), specialia įranga ar pritaikyta darbo vieta (98,4 proc.), kad galėtų dirbti. Tačiau kito asmens pagalba dirbant būtų reikalinga 2,2 procento bedarbių ir 22,7 proc. neaktyvių gyventojų, o speciali įranga ar pritaikyta darbo vieta – kas dvidešimtam (4,9 proc.) bedarbiui ir kas penktam (21,4 proc.) neaktyviam gyventojui, turinčiam ilgalaikių sutrikimų.

Tyrimo rezultatai parodė, kad 7 proc. 15–64 metų amžiaus užimtų gyventojų, turinčių ilgalaikių sutrikimų, sudarytos specialios darbo sąlygos (pvz., sėdimas darbas, nuotolinis darbas, lankstus darbo grafikas ar mažiau jėgų reikalaujantis darbas). 34,6 proc. bedarbių ir 48,6 proc. neaktyvių gyventojų, turinčių ilgalaikių sutrikimų, šios sąlygos būtų reikalingos, kad jie galėtų dirbti.

Ilgalaikių sutrikimų turinčių gyventojų užimtumo statistinis tyrimas 2011 m. buvo atliekamas visose Europos Sąjungos šalyse pagal Eurostato parengtą metodiką, todėl tyrimo rezultatai bus palyginami tarp šalių. Tyrimą iš dalies finansavo Europos Sąjunga.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min