Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas privalo rūpintis sveikata – ir mes patys ar tik ministerija?

Liutauras Labanauskas
Organizatorių nuotr. / Liutauras Labanauskas
Šaltinis: „Savaitė“
0
A A

Be vieningų medikų ir mūsų, pacientų, veiksmų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir toliau vykdys savo reformas... Apie tai kalbamės su Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentu Liutauru LABANAUSKU.

– Tarp SAM ir medikų bendruomenės tvyro tam tikra įtampa dėl pavasarį priimtų Vyriausybės nutarimų, „optimizuojančių“ medikų paslaugų apmokėjimą. Ar iš tiesų tai padės sutaupyti ir kieno sąskaita?

– Kiek bus sutaupyta, neaišku, tačiau specialistų laukia ilgesnis darbo laikas už tą pačią algą. Mat jie turės priimti tuos pacientus, kuriuos gydė atleisti jų kolegos. Sutrumpinus medikų atostogas, įstaigų administracija taip pat sutaupys (nereikės mokėti atostoginių už savaitę medikams priklausiusio poilsio, taip pat atostogų metu kolegas pavaduojantiems gydytojams). Kai visa ES stengiasi skirti daugiau laiko pacientams (visuomenė senėja, pacientai serga ne viena, o keliomis ligomis ir t. t.), mūsų pacientams teskiriama nuo 6 iki 15 min.

Gydytojams pailginus darbo laiką, jie nebedirbs vadinamojo 1,5 etato, nes SAM tikslas – vienoje įstaigoje dirbantis gydytojas. O juk visa mūsų privati praktika paremta antraeilininkais. Tai ypač skaudžiai pajus rajoninės įstaigos, kur ir taip trūksta medikų.

– Koks ministerijos pradėtos ligoninių pertvarkos tikslas? Suprantama, trūkstant pinigų, ligoninių tinklą reikia optimizuoti, tačiau ką iš to laimės provincijos žmonės? Jiems kvalifikuota pagalba bus prieinama tik didmiesčiuose?

– Bet kokia reforma negalima be realaus padėties įvertinimo, aiškaus ir ekonomiškai pagrįsto pertvarkos plano. O pas mus pirma sugalvojama, kas bus daroma, o paskui – kodėl. SAM pateiktas reformos planas – tai rašinėlis, kaip visiems blogai, o įvykdžius reformą, kaip bus gerai. Tačiau per 20 metų taip ir neatlikti svarbiausi darbai: nenustatyti paslaugų įkainiai ir nenumatytas alternatyvus paslaugų finansavimas. Be to visos reformos – pasmerktos.

Kol kas šalyje negirdime pacientų balso, o jie turėtų aiškiai pasakyti, kokių paslaugų nori už savo sumokėtus mokesčius. Be to, žmonės turi reikalauti prioritetinio valstybės požiūrio į šį sektorių.

LGS klausė ministerijos, kaip šeimos gydytojo institucija perims pacientų srautą, jei nėra jokių realių priemonių, skatinančių jos plėtrą? Jeigu siekiame, kad pacientai 80 proc. paslaugų gautų pirmajame lygyje, tam reikia pasirengti – stiprinti ambulatorinę grandį. Kuo daugiau problemų čia išspręstume, tuo mažiau stacionarinės pagalbos reikėtų pacientams. Deja, dirbtinai išplėtę šeimos gydytojo funkcijas ir sumažinę stacionaro lovų skaičių, nepasieksime gerų rezultatų. Jei dirbtinai jungsime ir naikinsime ligonines, pacientai tik nukentės. Ypač tai aktualu rajonų gyventojams.

– O gal reikėtų pasimokyti iš Airijos? Juk ten jau „atsikąsta“ stambių ligoninių ir orientuojamasi į naujas mažas, tačiau efektyvias gydymo įstaigas.

– Visame pasaulyje egzistuoja universitetinės klinikos, jas turime ir Lietuvoje. Tai stambiausios ligoninės, kuriose yra mokymo bazės ir aukščiausios kvalifikacijos specialistai, moderniausia medicinos įranga ir pan. O stambinti apskričių ligonines, naikinat mažąsias rajonų, – neprotinga.

– Kokia padėtis dėl medicinos paslaugų įkainių?

– Medicinos paslaugų įkainius SAM nustatė pasižiūrėjusi į 1997 m. paslaugoms apmokėti skirtą biudžetą ir padalijusi jį iš 1996 m. suteiktų paslaugų kiekio, o tada kai kurias paslaugas įvertino šiek tiek brangiau, kai kurias – pigiau. Nuo to laiko įkainiai pakito tik tiek, kiek buvo indeksuoti medikų atlyginimai, profesinėms sąjungoms pasirašius su SAM susitarimą. Medikams skirti pinigai juos pasiekdavo tik indeksuojant tuos įkainius ir leidžiant įstaigoms daugiau uždirbti, o uždirbtus pinigus skirti atlyginimams. Beje, penktadalis šių lėšų skirta gydymo įstaigoms atnaujinti. Todėl ir poliklinikos, ir ligoninės buvo suinteresuotos teikti kuo daugiau brangių paslaugų – kad galėtų išlaikyti nuostolingas būtinas gyventojams paslaugas, kurias SAM nupigino dirbtinai.

Nustačius realius įkainius (o tai, deja, ketinama padaryti tik 2011 m. pabaigoje), atsirastų kertinis akmuo – medicinos paslaugų rinkos reguliavimo instrumentas. Jis ir įvertintų, kur, kiek ir kokių paslaugų turi būti teikiama. Dėl to atsirastų ir alternatyvus finansavimo šaltinis – papildomas savanoriškasis sveikatos draudimas, nes mūsų valstybė nepajėgi apmokėti visų sveikatos priežiūros paslaugų. Tuomet kiltų ir reali ligoninių bei poliklinikų konkurencija. Mat dabar valstybinės įstaigos negali imti priemokų, net jeigu jų teikiamos paslaugos yra nuostolingos, o privačios tai sėkmingai daro, todėl konkurencija yra iškreipta. Nustatę realius įkainius, aiškiai pasakysime, kiek už paslaugas moka valstybė, kiek – pacientas. Ims veikti ir savanoriškojo sveikatos draudimo sistema, nes žmogus galės rinktis – draustis ar kaupti sveikatai.

– Kuo artimiausiu metu mums, pacientams, dar gresia toks šalies gydytojų bendruomenės nesusikalbėjimas su SAM?

– Kol kas šalyje negirdime pacientų balso, o jie turėtų aiškiai pasakyti, kokių paslaugų nori už savo sumokėtus mokesčius. Be to, žmonės turi reikalauti prioritetinio valstybės požiūrio į šį sektorių. Lietuvoje bendrojo vidaus produkto dalis, skiriama sveikatos apsaugai, yra du tris kartus mažesnė nei ES senbuvėse. To padarinys – jau šiandien 30 proc. sveikatos priežiūros (vaistų ir pan.) išlaidų pacientai sumoka patys, o jiems vis dar sakoma, kad gydymas – nemokamas. Kam reikia šio „švento melo“?

LGS nuomone, jau seniai reikėjo žmonėms aiškiai pasakyti, kiek kainuoja paslaugos, kiek už jas moka valstybė, ir leisti kaupti lėšas savo sveikatai. O tikėtis, kad turėdami labai ribotus piniginius išteklius mes patenkinsime neribotus poreikius, – naivu.

Jau artėja 2010 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto svarstymas. Sveikatos apsaugos išlaidas ketinama mažinti dar 20–25 proc. Gydytojai, beje, savo sumažintais atlyginimais jau amortizavo pirmąjį biudžeto mažinimą (jų algos sumažintos vidutiniškai penktadaliu). Todėl dar kartą kreipiuosi į visuomenę: aktyviai reikalaukite, kad jūsų sveikatos priežiūrai būtų skiriamas prioritetinis valstybės dėmesys. Mūsų visų tikslas – bendras, todėl turime kalbėti vienu balsu – ir gydytojai, ir pacientai. Tik tuomet valdžioje esantys žmonės mus išgirs.

„Savaitė“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min