Šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekse numatyta, jog jei suimtasis turi turtą arba būstą, liekantį be priežiūros, prokuroras arba teismas privalo aptarti su suimtuoju priemones turtui ar būstui apsaugoti ir jų imtis. Tačiau iš šios nuostatos nėra aišku, kieno iniciatyva turi vykti aptarimas su suimtuoju, kam paskiriamas turto administravimas, kaip tas turtas administruojamas.
„Ši problema yra iš ties reta. Galbūt spragos Baudžiamojo proceso kodekse ir nebūčiau pastebėjęs, jei nebūčiau susidūręs su realiu atveju, kuomet suimtas asmuo neturėjo kam patikėti savo buto administravimo. Iš pažiūros tai neatrodo rimta problema, tačiau kaip suimtajam, kuriam taikomos kardomosios priemonės, nutraukti sutartis su interneto ar telefono ryšio tiekėjais, jog pastarieji neskaičiuotų abonentinio mokesčio? Kaip sumokėti privalomuosius būsto aptarnavimo mokesčius? Viso to neatlikus suimtasis patirs nemažus ekonominius nuostolius. O ir visuomenės saugumui dėl neprižiūrimo būsto kyla pavojus. Jei bute kils gaisras ar trūks vandentiekio vamzdis? Be to, be priežiūros likęs būstas dažnai tampa nusikalstamos veikos objektu. Šios aplinkybės gali sukelti pavojų ir nemažai problemų suimtojo būsto kaimynams“, – svarstė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Kad esama suimtojo turto ar būsto, palikto be priežiūros, administravimo tvarka būtų patobulinta, R.Žemaitaitis ketvirtadienį užregistravo įstatymo projektą, kurį priėmus būtų pakeistas Baudžiamojo proceso kodekso 129 straipsnis. Projekte numatyta, jog tuo atveju, jei suimtasis neturi galimybės patikėti turto ar būsto pasirinktam administratoriui, teismas, priėmęs nutartį skirti suėmimą, suimtojo prašymu siunčia atitinkamą rašytinį pavedimą turto ar buto buvimo vietos savivaldybės administracijai.
Savivaldybės administracija, kaip suimtojo turto ar būsto, palikto be priežiūros, administratoriumi pasirinkta neatsitiktinai. Atsižvelgiant į tai, jog turto ar būsto buvimo vietos savivaldybės, seniūnijos tarnautojai yra geriausiai susipažinę su administruojamoje teritorijoje esančiu turtu, jam reikalinga apsauga, savivaldybėms ar seniūnijoms, suimtojo prašymu, turėtų būti paskirta suimtojo turto ar būsto apsaugos funkcija. Toks pasirinkimas grindžiamas taikant analogiją kitam Baudžiamojo proceso kodekso straipsniui, kuriame nurodyta, kad nuosprendį vykdyti pateikiantis teismas, jeigu tai nebuvo padaryta anksčiau, privalo imtis priemonių nuteistojo būstui ir kitokiam turtui išsaugoti. Dėl to teismas, pateikdamas nuosprendį vykdyti, tuo pat metu siunčia atitinkamą rašytinį pavedimą turto buvimo vietos savivaldybės valdybai ir apie tai praneša nuteistajam. Nesant kitų asmenų, kuriems suimtasis galėtų patikėti saugoti turtą ar būstą, suimtojo prašymu, suimtojo turtu ar būstu rūpintųsi turto vietos savivaldybė. Savivaldybės nustatoma tvarka turėtų būti sudaroma būsto ar turto administravimo sutartis su suimtuoju, kurioje numatomos šalių teisės ir pareigos.
Parlamentaro teigimu, šio įstatymo projekto įgyvendinimas neturėtų pareikalauti papildomų biudžeto lėšų: „Pirma, savivaldybėse jau veikia organizaciniai vienetai, atsakingi už socialinį būstą, jo apskaitą ir priežiūrą. Antra, tarp suimtojo ir savivaldybės būtų galima sudaryti sutartį, kurioje numatytų galimybę nustatyti administravimo išlaidų padengimą, saugomo turto ar būsto ekonominį panaudojimą, kuris padengtų turto ar būsto saugojimo išlaidas. Trečia, tikėtina, jog savivaldybėse tokio turto ar būstų neatsiras tiek, kad tai pareikalautų papildomų tarnautojų etatų.“
