A. Kašėtos nuomone, naujai išrinkto JAV Prezidento sprendimas dar šiais metais uždaryti Gvantanamo kalėjimą yra sveikintinas, tačiau Lietuva turėtų kritiškai įvertinti savo galimybes ir neprisiimti rizikos bei atsakomybės, susijusios su Gvantanamo kalėjimo likvidavimu.
„Nemanau, kad reikia skubėti įsipareigoti, jog Lietuva galės priimti dalį tų asmenų, kurie yra kalinami Gvantanamo kalėjime“, – sako A. Kašėta, – „Gvantanamas buvo Amerikos „kūrinys“, todėl ir šio kalėjimo likvidavimo problemas pirmiausia turėtų spręsti JAV Administracija“.
A. Kašėta pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė nuo pat Gvantanamo kalėjimo įsteigimo kėlė klausimą dėl šios įkalinimo vietos bei ten kalinamų asmenų laisvės apribojimo teisėtumo, pažeidinėjamų žmogaus teisių bei sukurto „specialaus teisinio režimo“. Perkėlimas į Lietuvą asmenų, kurių teisinė padėtis nėra aiški, galėtų sukelti prieštaravimų Lietuvos Respublikos teisės normų aktams, kuriuose yra įtvirtinta demokratija ir teisinės valstybės principai.
Seimo Pirmininko pavaduotojas pažymi, kad šio klausimo politiniai bei teisiniai aspektai turėtų būti apsvarstyti atitinkamose valstybės institucijose: Valstybės gynybos taryboje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetuose, tinkamai informuota visuomenė, ir tik tada priimtas sprendimas.
„Nesinorėtų, kad vėl pasikartotų istorija, kai Lietuva prisiėmė Afganistano Goro provincijos atstatymo naštą. Apie Vyriausybės priimtą svarbų politinį sprendimą Lietuvos parlamentarai sužinojo iš žiniasklaidos. Gvantanamo kalinių perkėlimas į Lietuvą taip pat sukeltų daug problemų“, – akcentuoja A. Kašėta, – „Neturime pamiršti, kad Lietuva yra valstybė, turinti atominę elektrinę ir asmenų, kurie gali turėti tamprių sąsajų su teroristinėmis grupuotėmis, perkėlimas į mūsų šalį tik padidintų teroristinių išpuolių prieš Lietuvos Respubliką grėsmę.“
