Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Higienos institutas: kasmet alkoholis pasiglemžia 4 tūkst. gyvybių

Alkoholio draudimo ženklas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Alkoholio draudimo ženklas
Šaltinis: 15min
6
A A

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro specialistai nustatė, kad dėl alkoholio vartojimo kasmet miršta maždaug 4 tūkst. šalies gyventojų, tačiau alkoholio lemtas mirtingumas mažėja, rašoma spaudai išplatintame pranešime.

Tarp visų mirčių alkoholio nulemtos mirtys 2010 metais sudarė 10,9 proc., o 2015 metais sumažėjo iki 9,4 proc. Daugiausia dėl šių priežasčių 2015 m. mirė jauni 25–34 m. amžiaus Lietuvos gyventojai. Vyrai dėl alkoholio lemtų priežasčių 2015 m. mirė 2 kartus dažniau nei moterys.

Analizuojant Higienos instituto duomenis ir vertinant tik su alkoholio vartojimu siejamas ligas, pastebėta, kad 2010–2016 m. kasmet daugėjo naujai susirgusių asmenų. 2016 m., palyginus su 2010 m., naujai susirgusių asmenų buvo 5,8 karto daugiau. 2016 m. naujai susirgo 16 130 asmenų (65,4/10 000 gyv.) ir dažniausia iš alkoholio vartojimo lemtų ligų buvo alkoholio sukeltos psichozės.

Tuo tarpu sergančiųjų skaičius, vertinant taip pat tik su alkoholio vartojimu siejamas ligas, nuo 2010 m. iki 2016 m. padidėjo daugiau kaip 2 kartus. 2016 m. užregistruoti 29 176 alkoholio vartojimo lemtomis ligomis sirgę asmenys (118,4/10 000 gyv.). Daugiausia Lietuvos gyventojai sirgo alkoholine kepenų liga, alkoholio sukeltomis psichozėmis ir alkoholio toksiniu poveikiu. Didžiausias ir vyrų, ir moterų ligotumas buvo 35–44 m. amžiaus grupėje, atitinkamai 281,9 ir 78,5 10 000-čių gyv.

Nustačius, kokiai susirgusių asmenų daliai pagrindinis rizikos veiksnys buvo alkoholio vartojimas (pritaikius APD koeficientus, angl. Alcohol attributable fraction) ir įvertinus iš dalies alkoholio vartojimo lemtas ligas, nustatyta, kad nuo 14 iki 17 proc. (priklausomai nuo amžiaus grupės) visų hipertenzinių ligų sukelia alkoholio poveikis. Daugiausia Lietuvos gyventojai susirgo šiomis ligomis, taip pat širdies aritmijomis bei širdies išeminėmis ligomis. Nuo 2012 m. didėjo abiejų lyčių sergamumas.

Skaičiuojant vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę nustatyta, kad jei 2015 m. būtų pavykę išvengti visų ligų, kurios siejamos su alkoholio vartojimu, Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė būtų ilgesnė beveik 2 metais – nuo 74,5 iki 76,4 metų. Tokiu atveju vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė būtų ilgesnė 2,4 metų – nuo 69,1 iki 71,6 metų, o moterų – 1,1 metų – nuo 79,7 iki 80,8 metų.

Higienos instituto specialistai taip pat nustatė, kad 20–64 m. amžiaus gyventojų alkoholio vartojimo paplitimą sumažinus 50 proc., mirtingumas nuo alkoholinės kepenų cirozės galėtų reikšmingai sumažėti (vyrų mirtingumas galėtų sumažėti 14 proc., moterų – 13 proc.).

Daugiau informacijos galite rasti Higienos instituto specialistų parengtame informaciniame leidinyje „Alkoholio vartojimo padariniai Lietuvos gyventojų sveikatai“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min