Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaunas spaudos veidrodyje: Kauniečiai renka miesto Metų moterį

Akcijos akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Asociatyvi iliustracija: kaunietės
Šaltinis: 15min
0
A A

Portalas „Kaunodiena.lt“ skelbia, kad Metų kaunietės rinkimai jau artėja prie pabaigos, atrinktas kandidačių šešetukas. Iš jo miestiečiai kviečiami išrinkti labiausiai visuomenei nusipelniusią moterį ar merginą. Dienraštis „Kauno diena“ tęsia tradiciją supažindinti su miesto gatvių istorija, jų pastatais, lankytinomis vietomis.

Portalas Kaunodiena.lt praneša, kad Metų kaunietės 2014 rinkimai priartėjo prie finišo. Jau aiškus projekto dalyvių finalinis šešetukas. Jį išrinko išrinko komisija, kurioje dalyvavo dešimt visuomenėje žinomų vyrų. Toliau Metų kaunietę rinks skaitytojai.

Aktorius ir režisierius Andrius Žiurauskas kalbėjo apie Metų kaunietės rinkimo būtinybę: „Kaunas turi žinoti apie savo žmones, žinoti apie tuos, kurie dirba Kaunui ir Lietuvai. Ir ne tik apie tuos, kurių veidai nuolat šmėžuoja televizijos ekranuose, kurie gerai įvaldę viešuosius ryšius.“

Kauno dekanato vicedekanas, Kauno arkivyskupijos muziejaus direktorius Evaldas Vitulskis buvo nusiteikęs daugiausia balų skirti socialinėje ir medicinos srityse dirbančioms moterims.

Metų kaunietės 2014 dalyvių finalinis šešetukas: Kauno apskrities vyrų krizių centro direktorė ir viena jo steigėjų Dovilė Bubnienė, Kauno moters užimtumo informacijos centro direktorė Jūratė Puidienė, tarptautinio festivalio "Kaunas Jazz" meno vadovė Indrė Jučaitė, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro vadovė Rasa Bortkevičienė, Kauno Kalniečių poliklinikos direktorė Virginija Gailienė ir Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialo pirmininkė pediatrė Virginija Lukšienė.

„Kauno diena“ kviečia pasižvalgyti po Kovo 11-osios gatvę. Pasak dienraščio, ši gatvė yra urbanistų kritikuojama ir tarsi niekuo neypatinga, tačiau nuo pat savo atsiradimo išsaugojo tris traukos centrus: „Girstupį", Draugystės parką ir Dainavos turgų.

Nors urbanistas Saulius Lukošius nevadina jos net miesto gatve, o tik apstatyta teritorija su transporto koridoriumi, čia prabėgo ne vieno kauniečio vaikystė ir ne vienas turi sau mielų prisiminimų, kad ir pakeliui į mokyklą klampojant po pelkėtas molynes.

„Girstučio“ kultūros centro nuotr./Girstutis
„Girstučio“ kultūros centro nuotr./Girstutis

Kai septintajame dešimtmetyje buvo projektuojama Ramybės gatvė (pirmasis jos pavadinimas), ėjusi priemiesčio tyrlaukiais palei kelis privačius namus, S.Lukošius buvo dar moksleivis. Tačiau tapęs Miesto statybos projektavimo instituto architektu, jis suplanavo Eigulių ir Šilainių rajonus, buvo miesto 2003–2013 m. bendrojo plano projekto vadovas ir keleto bendrojo plano dalių autorius, todėl yra turbūt vienas daugiausia apie Kauno gatves žinančių žmonių.

Didžiausias gatvės ir rajono centras buvo „Girstupio" kultūros ir prekybos kompleksas. Pasak S.Lukošiaus, „Girstupio“ pavadinimas neatsitiktinis – kitoje gatvės pusėje teka toks upelis. Anksčiau upelis tekėjo paviršiuje, o dabar jis teka vamzdžiais, išlenda į paviršių ties Zoologijos sodu, po to vėl teka po Tunelio gatve ir įteka Nemuną.

Todėl urbanistas nesupranta, kaip atsirado "Girstučio" pavadinimas – nieko bendro neturintis su jokia geografine nuoroda. Taigi prie pat šaligatvio esantis duburys yra senas Girstupio slėnis, užpiltas, kanalizuojant upelį.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min