Teisingumo ministerija prašo pradėti ikiteisminį tyrimą V.Putinui ir A.Lukašenkai

Kovo 1 d. užsienio reikalų ministras G.Landsbergis dalyvavo Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) 49-osios sesijos metu vykusiame renginyje, Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmėms žmogaus teisių srityje aptarti.

G.Landsbergis pasveikino Ukrainos kreipimąsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroro pareiškimą dėl sprendimo kuo greičiau pradėti tyrimą dėl padėties Ukrainoje, atsižvelgiant į Rusijos grubius tarptautinės teisės pažeidimus. Rusija taip pat kaltinama tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais ir tarptautinių susitarimų, įskaitant JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą, Paryžiaus chartiją, Budapešto memorandumą, o taip pat ir savo pačios prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymu.

„Dėl Rusijos brutalios karinės atakos prieš Ukrainą ir nesiliaujančių karinių veiksmų kenčia milijonai Ukrainos gyventojų, kuriems būtent dabar reikalinga visa įmanoma tarptautinė parama ir pagalba“, − sakė ministras G.Landsbergis.

Kaip nurodo URM, pasisakę užsienio valstybių atstovai sutarė, kad tikrojo humanitarinės ir žmogaus teisių katastrofos masto dar neįmanoma pilnai įvertinti, tačiau pasekmės gyventojams bus milžiniškos. Buvo vieningai pakartota, kad valstybės priims iš Ukrainos į kaimynines šalis plūstančius pabėgėlius, kurių jau dabar priimta daugiau nei pusė milijono.

Renginį organizavo Ukrainos nuolatinė atstovybė Ženevoje, paramą renginiui išreiškė Europos Sąjunga, 42 pasaulio valstybės, tarp jų ir Lietuva.

2021 metais Lietuva buvo išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 metų laikotarpiui. Tapdama nare Lietuva įsipareigojo aktyviai ginti žmogaus teisių universalumą ir skatinti veiksmingą bendradarbiavimą su valstybėmis bei pilietine visuomene visame pasaulyje.

Klaipėdos miesto savivaldybė antradienį pranešė nutraukusi bendradarbiavimą su Rusijos ir Baltarusijos miestais.

Savivaldybės taryba dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje sutartis nutraukė su Rusijos miestais Čerepovecu ir Karaliaučiumi bei Baltarusijos miestu Mogiliovu.

„Vertinant situaciją, kad vasario 24-ąją pasaulis pasikeitė neatpažįstamai, tenka priiminėti sprendimus, apie kuriuos anksčiau net ir pagalvoti nebuvo galima, kuriuos per beveik 32 nepriklausomybės metus savivaldybės taryba priima pirmą kartą“, – pranešime teigė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

„Jeigu iki šiol taryboje tekdavo tvirtinti bendradarbiavimo sutartis su įvairiais pasaulio miestais, tai pirmą kartą situacija tokia, kad sutartis tenka nutraukti. Tai tikrai nėra labai lengvas sprendimas, vertinant tai, kad tiek Rusijos, tiek Baltarusijos žmonės nėra tas pats kaip Kremliaus arba Minsko režimai, tačiau tos savivaldybės yra valstybinių institucijų bastionai, forpostai, kurie yra tos pačios valstybinės sistemos dalis. Suprantant šias aplinkybes, sutarčių nutraukimas yra mūsų tvirtas moralinis apsisprendimas, tvirta moralinė parama Ukrainai“, – teigė jis.

Meras pabrėžė, kad bendradarbiavimo sutarčių nutraukimas su Rusijos ir Baltarusijos miestais neturėtų būti suprastas kaip priešiškumas rusakalbių bendruomenei Klaipėdoje.

„Tai nėra demaršas prieš rusakalbę bendruomenę Klaipėdoje, tiek rusų ar baltarusių tautybės žmones Lietuvoje. Tai turėtų būti suprantama kaip ženklas, skirtas Rusijos ir Baltarusijos režimams. Tai ženklas, kad mes, kaip ir visas demokratinis pasaulis, esame kategoriškai prieš invaziją, prieš agresiją, prieš karą, prieš aukas ir žūtis“, – tvirtino V.Grubaliauskas.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Klaipėdos meras – Vytautas Grubliauskas

„Nors šis mūsų sprendimas karo turbūt nesustabdys, bet bus dar vienas balsas gausiame demokratinių valstybių ir savivaldybių chore, kuris vieningai smerkia šį karą. Be abejo, bendradarbiavimo sutarčių nutraukimas nereiškia, kad nutraukiama viskas amžiams ir negrįžtamai. Tai daroma tikintis ir linkint, kad Ukraina atsilaikytų, o Rusijoje ir Baltarusijoje įsivyrautų demokratinės vertybės – tada mes turėsime galimybę sugrįžti“, – kalbėjo jis.

Su minėtais Rusijos ir Baltarusijos miestais Klaipėda bendradarbiavo daugiau nei 20 metų.

Bendradarbiavimą su Rusijos ir Baltarusijos miestais nutraukė ar ketina nutraukti dauguma savivaldybių. Iš viso jų Lietuvoje yra 60.

Į neeilinį posėdį ketvirtadienį susirinkusi Kauno miesto savivaldybės taryba dėl Kremliaus pradėto karo Ukrainoje nutraukė bendradarbiavimo sutartis su Rusijos miestais Sankt Peterburgu ir Kaliningradu.

„Šiuo metu su Sankt Peterburgo miestu nevyksta jokie projektai, nėra jokių tęstinių veiklų, neturime jokių finansinių įsipareigojimų su jais“, – pristatydama klausimą sakė savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėja Lina Duobaitė.

Tokia pat situacija, pasak jos, yra ir Karaliaučiaus atveju. Bendradarbiavimo sutartys buvo sudarytos 1999 ir 2007 metais.

Pranešėja teigė, jog abiems miestams bus nusiųstas raštas apie tarybos sprendimą. 

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Edita Gudišauskienė teiravosi, ar meras Visvaldas Matijošaitis neskubėjo inicijuoti bendradarbiavimo nutraukimo dėl savo šeimos verslo Rusijoje.

V.Matijošaitis į tai atkirto, jog jo šeimos nariai verslą vysto ir Paryžiuje.

Vienos didžiausių maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“ Ukrainoje valdo įmonę „Vičiūnai-Ukraina“, jos filialai veikia Kijeve, Charkove, Dnepropetrovske, Odesoje ir Ivano Frankivske. Dalis „Vičiūnų grupės“ produkcijos gaminama ir Karaliaučiaus srityje. 

Grupės vadovas Šarūnas Matijošaitis, Kauno mero sūnus, pirmadienį skelbė, jog veikla Ukrainoje dar nėra visiškai sustabdyta, o Rusijoje – apsunkinta.

Erikas Ovčarenko/BNS/V.Matijošaitis

Skyrė pagalbą, numatė paramą vaikams

Taip pat Kaunas Ukrainai perleido du greitosios medicinos pagalbos automobilius su tvarsčiais, kitais medikamentais bei papildoma įranga, skirta gelbėti nukentėjusiuosius.

Automobiliai išvyks trečiadienį vakare arba iki ketvirtadienio ryto.

Taip pat priimti pakeitimai, kurie leis ukrainiečių vaikams nemokamai laikyti darželius Kaune, patvirtintas nemokamas maitinimas ukrainiečiams moksleiviams. Jiems taip pat bus leista lengvatinėmis sąlygomis vykti viešuoju transportu.

Tam iš miesto biudžeto skirta pusė milijono eurų.

Sprendimams pritarta bendru sutarimu.

Vis dėlto klausimai taryboje sukėlė diskusijų, opozicinėms frakcijoms kritikuojant valdančiuosius „Vieningą Kauną“ už vangumą šaukti tarybos posėdį, ir reikalaujant merą aiškiai išreikšti savo poziciją Rusijos klausimu.

V.Matijošaitis atkirto, jog sutartis su tokiais miestais kaip Sankt Peterburgas sudaryta konservatoriaus Andriaus Kupčinsko meravimo laikotarpiu, ir paragino tarybos narius susitelkti ir dirbti.

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Pauliaus Kero duomenimis, Kaunas galėtų priimti per tūkstantį ukrainiečių, taip pat ir specializuotose įstaigose, skirtose padėti našlaičiams ar šeimoms su vaikais.

Savivaldybės duomenimis, „Stiprūs kartu“ padėjo apgyvendinti šešis ukrainiečius, dar apie 50 ukrainiečių yra atvykę pas artimuosius.

„Sulaukėme nemažai jūsų klausimų dėl rusų laivo pasiuntimo tinkama kryptimi“, – feisbuke rašo Lietuvos policija ir pateikia atsakymą: 

„Įvertinus kokiame kontekste buvo panaudota ši frazė, laikytina, kad tai yra pilietinė pozicija prieš karinę agresiją, todėl policija neplanuoja taikyti atsakomybės už šio šūkio naudojimą tokiame kontekste.

Gavę tokių skundų, administracinių teisenų nepradėsime. Kartu iki pergalės! Слава Україні!“

Lietuva antradienį prisijungė prie Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kalbos boikoto Nusiginklavimo konferencijoje Ženevoje, Kremliaus pajėgoms puolant Ukrainą.

Paleidus vaizdo įrašą su iš anksto įrašyta kalba, Vakarų ir bendraminčių šalių atstovai atsistojo iš savo vietų ir išėjo. Tarp tai padariusių diplomatų buvo ir Lietuvos ambasadorius Darius Staniulis.

„Scanpix“/AP nuotr./S.Lavrovo kalba Ženevoje

„Protestuodami prieš Rusijos agresiją prieš suverenią Ukrainą, Lietuva drauge su Ukraina ir kitomis bendramintėmis šalimis paliko patalpą per Sergejaus Lavrovo pranešimą Nusiginklavimo konferencijoje“, – rašoma Lietuvos nuolatinės atstovybės įraše „Twitter“.

Nusiginklavimo konferencija – institucija, įkurta 1979 metais, siekiant nutraukti Šaltojo karo laikais vykusias ginklavimosi varžybas.

S.Lavrovas savo kalboje apkaltino Kijevą dėl karo šalyje ir pareiškė, jog Ukraina bando pagaminti branduolinį ginklą.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusija apsupo didžiuosius šalies miestus, tačiau ukrainiečių pajėgos intensyviai priešinasi puolimui.

Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, parama Ukrainai.

Pagėgiai bei Zarasų ir Vilniaus rajonai dėl karo Ukrainoje nutrauks bendradarbiavimo sutartis su Rusijos ir Baltarusijos miestais, BNS antradienį patvirtino savivaldybės.

Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas teigė, kad sutartys bus nutrauktos penktadienį.

„Turim sutarčių ir artimiausiame tarybos posėdyje penktadienį jos bus nutrauktos“, – BNS antradienį sakė Zarasų rajono vadovas.

Ši savivaldybė turi bendradarbiavimo sutartis su Rusijos Pskovo srities Sebežo rajonu, Baltarusijos Vitebsko apskritimi ir Šarkauščinos miesteliu.

Tuo metu Vilniaus rajonas sudaręs sutartį su Baltarusijos Ašmenos rajonu.

Savivaldybės merė Marija Rekst BNS teigė, kad sutartis bus nutraukta artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje.

„Taryba dar svarstys“, – sakė Vilniaus rajono merė.

Sutartį su Tilžės miestu (Sovetsku) Karaliaučiuje antradienį nutrauks ir Pagėgių savivaldybė.

„Visi tarybos nariai pasirašė rezoliuciją, o šiandien taryba nuspręs. Manau, kad čia viskas aišku“, – BNS sakė savivaldybės vadovas Vaidas Bendaravičius.

Jo teigimu, taip pat naikinamas sprendimas bendradarbiauti ir su Ragaine (Nemanu).

Savivaldybių asociacijos BNS pateiktais duomenimis, bendradarbiavimo sutartis su Rusijos ar Baltarusijos miestais taip pat nutrauks ar ruošiasi nutraukti 36 savivaldybės.

Iš viso Lietuvoje yra 60 savivaldybių. Kai kurios iš jų su Rusijos ar Baltarusijos miestais nebendradarbiauja.

Savivaldybės skatinamos nutraukti šį bendradarbiavimą, taip reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu telefonu aptarė europinį atsaką į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, paramos Ukrainai priemones ir saugumo stiprinimą Baltijos regione.

G.Nausėda pokalbio metu akcentavo, jog Europa turi tęsti agresoriaus izoliaciją tarptautinėje erdvėje, kad kuo greičiau būtų sustabdyti kariniai veiksmai prieš Ukrainą, pranešė Prezidentūra.

„Scanpix“/AP nuotr./Emmanuelis Macronas

Pasak šalies vadovo, Vakarų pasaulis turėtų taip pat tęsti pastangas informuoti Rusijos žmones apie V.Putino režimo vykdomus karo nusikaltimus ir sukurti atsvarą Kremliaus propagandai.

„Rusijos žmonės turi teisę žinoti, ką Ukrainoje daro Kremliaus režimas. Žinoti, kad jų sūnūs, vyrai, broliai ten žūsta tik dėl to, kad V.Putinas nusprendė perbraižyti žemėlapį. Rusijos žmonės turi suvokti, kad V.Putinui nėra svarbios ne tik nekaltų ukrainiečių gyvybės, bet ir pačių rusų“, – pranešime cituojamas G.Nausėda.

Šalies vadovas ragino Prancūzijos prezidentą paremti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą paraišką, kuo greičiau suteikti jai šalies kandidatės statusą ir pradėti derybas. Prezidentas akcentavo, kad būtina tęsti karinę, politinę, ekonominę paramą Ukrainai.

Lietuvos ir Prancūzijos vadovai taip pat aptarė svarbiausius kitą savaitę Paryžiuje vyksiančio neformalaus Europos Vadovų Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus.

Alytaus registracijos centre apgyvendinta 15 nuo karo bėgančių ukrainiečių, 34 šeimas priglaudė savanoriai, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Dar 104 šeimų prašymai dėl apgyvendinimo šiuo metu yra apdorojami.

Antradienio duomenimis, iš viso Lietuvoje registruota maždaug 200 atvykusių Ukrainos piliečių, iš jų 33 – Alytaus centre, 164 – Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose.

Nuo karo bėgantys ukrainiečiai stovi spūstyse link Lenkijos sienos

+11

Kiek anksčiau spaudos konferencijoje vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad tikslų į Lietuvą atvykusių ukrainiečių skaičių įvardinti yra sunku: „Dauguma žmonių tiesiog gali būti atvykę ir nesiregistravę.“

Pasak VRM, didžioji dalis Ukrainos pabėgėlių siekia prisiglausti pas savo artimuosius ir giminaičius, kitiems siūlomas laikinas būstas.

Apie apgyvendintus ukrainiečius praneša ir šalies savivaldybės. Pavyzdžiui, į Uteną pirmadienį atvyko 23 ukrainietės moterys ir vaikai.

Ministerijos teigimu, Lietuvos savivaldybės yra pasiruošusios priimti apie 11 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Pilietinė iniciatyva „Stiprūs kartu“ praneša, jog šiuo metu Lietuvos piliečiai galėtų suteikti apgyvendinimą 23 tūkst. pabėgėlių, užregistruoti 5694 būstai.

A. Bilotaitė antradienį apsilankė Alytaus registracijos centre. Ji pabrėžė, kad Lietuva yra pasiruošusi priimti „pabėgėlių iš Ukrainos tiek, kiek reikės“.

„Mūsų pareiga – padėti Ukrainos žmonėms, bėgantiems nuo Putino Rusijos sukelto karo jų šalyje. Priimsime pabėgėlių iš Ukrainos tiek, kiek reikės. Šiuo metu jiems svarbiausia suteikti saugumo jausmą“, – teigė ministrė.

„Sudarysime visas sąlygas, kad pabėgėliai gautų dokumentus gyventi ir dirbti Lietuvoje bei kitas jiems būtinas socialinės ir medicinos paslaugas“, – pridūrė ji.

Visi užsieniečiai, bėgantys nuo karo Ukrainoje,  nukreipiami į Alytaus ir Marijampolės registracijos centrus.

Šiuose centruose žmonės gali būti apgyvendinti iki 72 val., čia vykdomos migracijos procedūros ir paskirstymas į laikino apgyvendinimo vietas.

A. Bilotaitės įsakymu, Ukrainos pabėgėliams ir jų šeimos nariams, kurie neturi galiojančio kelionės dokumento, išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas, kol bus sprendžiamas jų teisinės padėties klausimas.

Taip pat iš karo pabėgėlių nebus reikalaujama pateikti kelionės dokumentų, sveikatos draudimo ir kitų dokumentų, kurie suteikia teisę jiems atvykti ir būti Lietuvoje.

Pabėgėliams iš Ukrainos bus užtikrinama teisė gauti būtinąją medicinos pagalbą ir kitas būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusija apsupo didžiuosius šalies miestus, tačiau ukrainiečių pajėgos intensyviai priešinasi puolimui.

Jungtinių Tautų duomenimis, dėl karo maždaug 660 tūkst. ukrainiečių teko palikti šalį.

Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, parama Ukrainai.

Sostinėje, A.Juozapavičiaus gatvėje esančiose sostinės savivaldybės suteiktose patalpose įsikurs viešoji įstaiga „Ukrainos namai“, antradienį pranešė Vilniaus savivaldybė. 

„Šių patalpų suteikimą ukrainiečių bendruomenei derinome jau kurį laiką, tačiau per pastarąsias kelias dienas patalpų poreikis ir svarba išaugo keleriopai. Nors pirminė įstaigos funkcija turėjo būti kultūrinė, šiandien ji telkia pagalbą kariaujančiai šaliai ir jai reikalingos patalpos paramos priėmimui ir sandėliavimui. Atsižvelgdami į tai, paskubinome teisinius procesus ir jau perdavėme raktus organizacijos vadovams“, – pranešime sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Valdas Benkunskas

Savivaldybė patalpas įstaigai suteikė skubos tvarka. Jose įsikūrę „Ukrainos namai“ artimiausiu metu pradės rinkti ir rūšiuoti pagalbos paketus Ukrainai, patiriančiai Rusijos puolimą.

Pasibaigus paramos rinkimui patalpose yra numatomos kultūrinio ir informacinio pobūdžio veiklos.

„Ukrainos namuose“ planuojama rengti konferencijas, meno parodas ir simpoziumus, vykdyti muzikos ir kino populiarinimo veiklas, įkurti mokslo pasiekimų centrą. Taip pat ruošiamasi įkurti muziejų Lietuvos ukrainiečių istorijai, kur veiktų nuolatinė Ukrainos ir Lietuvos rezistencijos ekspozicija. 

„Ukrainos namai“ rengiasi vystyti ir informacines, kultūrines multimedijos platformas – vykdyti radijo, televizijos veiklas, kurti naujienų portalą.

„Ukrainos namuose“ planuojama ir leisti įvairius leidinius, įsteigti Ukrainos knygų biblioteką, organizuoti ukrainiečių bei lietuvių kalbų studijas bei įvairius etnokultūrinius kursus. Numatyta, kad įstaigos patalpose veiks rašytojų ir ukrainistų klubas, edukacinis klubas „Ukraina LDK sudėtyje“ bei Krymo totorių informacinis biuras Lietuvoje.

160 kvadratinių metrų patalpos įstaigai mažiausiai 30 dienų bus suteiktos už simbolinį 1 euro mokestį.