Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaunas švenčia gimtadienį: 35 faktai, kurių galbūt nežinote apie laikinąją sostinę

Kaunas
R.Mikalčiūtės-Urbonės/15min.lt / Kaunas
Šaltinis: 15min
3
A A

Šeštadienį Kauno miestas švenčia savo gimtadienį. Šia proga portalas 15min dalinasi 35-iais stebinančiais ir smagiais faktais apie laikinąją sostinę.

1. Kauno diena švenčiama gegužės 20 d., nes būtent šią dieną 1463 m. Kazimieras Jogailaitis praplėtė miesto teises.

VIDEO: Tik Kaune: didžiausias miesto ąžuolynas ir vieni seniausių funikulierių Europoje

2. Kaunas – labai senas miestas. Pirmą kartą Kauno gyvenvietės vardas istoriniuose šaltiniuose minimas 1361 m., tada Kauno pilis jau įvardijama kaip svarbi LDK tvirtovė. Bet archeologų radiniai rodo, kad gyvenvietė Nemuno ir Neries santakoje egzistavo dar gerokai anksčiau.

3. Nors daug lietuvių mano, kad Kauno pavadinimas kilo iš žodžio „kautis“, ši teorija istorikams kelia didelių abejonių: mūšiai su kryžiuočiais prasidėjo XIV a. viduryje, o gyvenvietė atsirado seniau.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Kauno pilis
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Kauno pilis

4. Vyrauja teorija, kad Kauno miesto pavadinimas kilo iš asmenvardžio Kaunas. Tokia pavardė ir dabar kartais sutinkama Kauno apylinkėse. Kas buvo tas Kaunas – nežinia, bet manoma, kad jis galėjo būti pilies valdovas.

5. 1408 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės. 1473 m. mieste ėmė veikti pirmoji mokykla, 1500 m. – pinigų kalykla, 1519 m. – ligoninė, 1530 m. – muitinė, 1540 m. – vaistinė.

6. Kauno miesto herbinis antspaudas su tauru atsirado XV a. pradžioje, dar Vytauto Didžiojo laikais. Tai yra seniausias žinomas herbinis antspaudas LDK teritorijoje.

en.wikipedia.org /Kauno herbas
en.wikipedia.org /Kauno herbas

7. Kadaise Kaunas garsėjo savo... midumi. „Pagaliau miestas garsėja savo midumi, kuris yra puikus ir vadinamas liepų midumi. Tai iš neišsifermentavusio medaus daromas gėrimas, gal penkiasdešimt metų senumo. Jis laikomas statinėse ir vengriško vyno buteliuose, turi jo skonį bei aromatą, taip primena vyną, kad jeigu nesi gėrimų žinovas, gali būti lengvai apgautas“, – 1793 m. rašė po Kauną keliavęs vokietis Frederikas Šulcas.

8. 1812 m. karo metu Prancūzijos imperatoriaus Napoleono armija per Nemuną kėlėsi būtent ties Kaunu. Tada Kaune buvo apsistojęs ir pats imperatorius.

9. Jiesios piliakalnį, nuo kurio Napoleonas neva stebėjo armijos perkėlimą, buvo imta vadinti Napoleono kalnu.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Napoleono kalnas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Napoleono kalnas

10. Dabar, ko gero, žymiausia Kauno gatvė – Laisvės alėja – buvo nutiesta 1847 m. Tada ji, pagal tuo metu valdžiusį carą, vadinosi Nikolajaus prospektu.

11. Lietuvoje išaugusi rusų kilmės dailininkė Mariana Veriovkina susižavėjo Kaunu. Ji 1910 m. apie Kauną rašė: „ „Bet Dieve, Dieve, kas per grožis! Ir linijos, ir spalvos, ir formos, ir kompozicija erdvėje, – pastaroji tokia, kad nieko panašaus nesu regėjusi. Dėl to, kad Kaunas yra tvirtovė, visi namai žemi, išskyrus bažnyčias ir kažkokius staiga aukštyn šaunančius namus, netikėtus, baugius, it netikėtos bauginančiai ryškios dėmės. Gatvės virsta į dangų, nuo kalno žemyn skrieja namai“.

12. XIX a. pabaigoje Rusijos valdžia Kauną nutarė paversti tvirtove. Tada aplink miestą ir buvo įrengti fortai – iš viso devyni. 1912 m. buvo patvirtintas Kauno tvirtovės išplėtimo planas ir pradėti statyti dar keturi fortai, bet plano nespėta įgyvendinti.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ekskursija IV forte
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ekskursija IV forte

13. Vis dėlto tvirtovė visų į ją dėtų vilčių nepateisino: 1915 m., I pasaulinio karo metais atėjus vokiečiams, tvirtovė atsilaikė vos 11 parų.

14. XX a. pradžioje Kaune gyveno apie 6 proc. lietuvių, dabar lietuviai sudaro daugiau negu 90 proc. miesto gyventojų.

15. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Kaune gyveno apie 25 tūkst. žydų. Dabar jų beliko keli šimtai.

16. 1892 m. Kaune buvo įrengtas arklinis tramvajus, miestiečių vadintas „konke“. Ilgą laiką tai buvo pagrindinė viešojo transporto priemonė, bet mieste pasirodžius autobusams prarado populiarumą.

Nuotr. iš KAVB fondų/XX a. pradžioje Laisvės alėja garsėjo arklių traukiamu tramvajumi – „konke“.
Nuotr. iš KAVB fondų/XX a. pradžioje Laisvės alėja garsėjo arklių traukiamu tramvajumi – „konke“.

17. 1929 m. tramvajus buvo uždarytas ir iškilmingai palaidotas, surengiant didelę šventę miestiečiams. Jos metu arkliai buvo iškinkyti, o vyrai patys tempė sausakimšus vagonus.

18. Žaliakalnio funikulierius Kaune veikia nuo 1931 m., Aleksoto – nuo 1935 m. Abu funikulieriai dabar yra tarp seniausių vis dar veikiančių keltuvų Europoje.

Jono Palio archyvo nuotr./funikulieriaus statyba
Jono Palio archyvo nuotr./funikulieriaus statyba

19. 1927 m. Lietuvoje lankęsis vokiečių žurnalistas susižavėjo vietinėmis „damomis ir panelėmis“, kurios yra „dailiai išaugusios, skoningai apsirengusios“. „Kauno damos, be to, dar ir išradingos. Mat nutiesus naujus šaligatvius, gatvės dar yra grįstos nelygiai tašytais akmenimis, be to, ir duobėtos, todėl ponios ir panelės parodo daug sumanumo savo aukštakulniais bateliais sugebėdamos įveikti šias kliūtis. Nelengva Kauno moterims ir puoštis, mat parduotuvės labai mažos, du pirkėjai jau sudaro spūstį, tamsios, todėl norint prekę apžiūrėti, ją reikia išsinešti į lauką“, – pridūrė jis.

20. „Kaunas nuostabiai pasikeitęs, išaugęs. Kauno geležinkelio stotis virtusi moderniška su požeminiais perono perėjimais, stoties aikštė – pasigėrėjimas. Baisus jos grindinys, „konkė“ ir ją supusios lūšnelės pašalintos. Vytauto prospektas ir Laisvės alėja panaši į didmiesčių bulvarus. Maži Kauno namukai, nepaisant krizės, griaunami, krautuvės plečiamos, jų langai didinami, o Versalio ir Metropolio restoranai jau gali patenkinti ir didesnių reikalavimų lankytojus“, – 1934 m. rašė Lietuvoje lankęsis švedų žurnalistas.

21. Kaune gimė ir mokėsi Prezidentas Valdas Adamkus. Jo tėvas buvo Kauno geležinkelio policijos stoties viršininkas, motina dirbo Susisiekimo ministerijoje.

22. 1939 m., kai Kauno sporto halėje vyko Europos krepšinio čempionatas, V.Adamkus į šį čempionatą prasmuko „zuikiu“ ir stebėjo varžybas, nors turėjo ruoštis egzaminams.

Lietuvos rinktinė Europos krepšinio čempionate prieš 75 metus
Lietuvos rinktinė Europos krepšinio čempionate prieš 75 metus

23. Tarpukariu Kaunas, kaip ir dabar Vilnius, sulaukdavo daugiausia investicijų Lietuvoje. 1938 m. investicijos į naujus statinius Kaune sudarė 68 proc. statyboms Lietuvos miestuose ir miesteliuose skirto kapitalo.

24. Kauno zoologijos sodas atidarytas 1938 m. liepos 1 d. Jau po metų lankytojai jame galėjo pamatyti 150 gyvūnų, tarp jų kupranugarį, zebrų, asilų, Australijos dingų, beždžionių kapucinų, stumbrų, fazanų, papūgų.

25. Antrojo pasaulinio karo metais Kaune rezidavęs Japonijos imperijos diplomatas Čijunė Sugihara išgelbėjo apie 10 tūkstančių žydų gyvybių. Jis išdavinėjo žydams vizas į Japoniją, nors ir neturėjo Japonijos vyriausybės pritarimo.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Chiunė Sugihara
„Wikimedia Commons“ nuotr./Chiunė Sugihara

26. 1955 m. per Vėlines Kaune įvyko pirma vieša protesto demonstracija prieš SSRS režimą, deginant žvakes karių kapinėse ir giedant tautines dainas.

27. 2011 m. Kaunas ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį nustebino kalėdine egle, pagaminta iš perdirbtų plastiko butelių.

28. Kaune yra keturi saulės laikrodžiai. Vienas jų – didžiausias Lietuvoje – yra įrengtas ant KTU Informacinių technologijų plėtros instituto sienos.

29. Kaune esama paminklų pačioms įvairiausioms asmenybėms. 2002 m. buvo atidengtas paminklas lietuvių disidentui Romui Kalantai...

30. …, 2007 m. Laisvės alėjoje – tarpukario estrados dainininkui Danieliui Dolskiui...

15min.lt skaitytojo Algio nuotr./D.Dolskis ir baravykas
15min.lt skaitytojo Algio nuotr./D.Dolskis ir baravykas

31. …. o 2011 m. Santakos parke – popiežiui Jonui Pauliui II.

32. Na, o 2014 m. Kaune atidengtas paminklas... rutinai. Ant paminklo esantis užrašas skelbia: „Čia, šioje vietoje, 2014 m. gegužės 11 nieko ypatingo neįvyko“.

33. Kaune veikia vienintelis pasaulyje Velnių muziejus. Muziejuje sukaupta daugiau negu 3 tūkst. eksponatų kolekcija, kurią rinkti pradėjo dailininkas Antanas Žmuidzinavičius.

34. Kaune rasime ir Lietuvos aviacijos muziejų, o jame – natūralaus dydžio „Lituanica“ lėktuvo, kuriuo skrido Darius ir Girėnas, kopiją.

35. Kauno ąžuolynas – didžiausias miesto teritorijoje esantis ąžuolynas visoje Europoje.

VIDEO: Tik Kaune: didžiausias miesto ąžuolynas ir vieni seniausių funikulierių Europoje

Rengiant tekstą remtasi Kauno apskrities viešosios bibliotekos elektroniniu žinynu ir kitais šaltiniais.

Komentarai: 3
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min