Ar tikrai rūšiuojame teisingai? Susitikime ir patikrinkime!
Tokį kvietimą kauniečiams išplatino pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“, jau trečius metus inicijuojanti netradicinį, įtraukiantį socialinį eksperimentą „Konteinerio krata“, atskleidžiantį Lietuvos gyventojų atliekų tvarkymo įpročius.
O tuos įpročius puikiai atspindi rūšiavimo konteinerių turinys.
Kauno apskrities gyventojų atliekų rūšiavimo įpročiai yra geresni nei Lietuvos vidurkis. Naujausias „Žaliojo taško“ inicijuotas tyrimas rodo, kad 68 proc. Kauno apskrities gyventojų atliekas rūšiuoja nuolat, o dar 19 proc. tai daro dažniausiai, tačiau ne visada. Dar 10 proc. gyventojų pripažino rūšiuojantys tik retkarčiais.
Tinkamai surūšiuotos atliekos gali tapti žaliavomis ir atgimti naujų daiktų pavidalu, todėl kiekvieno gyventojo indėlis į atsakingą atliekų rūšiavimą yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis atliekų perdirbimo procese.
Ketvirtadienį vienoje iš atliekų rūšiavimo konteinerių aikštelių Ašmenos 2-ojoje gatvėje Kaune iš arti buvo galima pamatyti, kaip kauniečiams sekasi rūšiuoti kasdien susidarančias plastiko atliekas.
Rūšiuoja, bet ar teisingai?
„Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė 15min tikino, kad organizaciją džiugina Lietuvos gyventojai – per laikotarpį, kada yra vykdomas atliekų rūšiavimas, pasiekta neblogų rezultatų.
„Apklausų metu 90 proc. gyventojų teigia, kad atliekas rūšiuoja visada arba dažniausiai. Dauguma tikina, kad moka rūšiuoti. Tačiau kai paprašome nurodyti, kur išmestų konkrečias atliekas, apie 40 proc. vienur ar kitur suklysta.
Įpratome prie rūšiavimo konteinerių, jais naudotis, bet dabar turime dirbti su rūšiavimo kokybe – pradėti galvoti, ką rūšiuojame ir į kurį konteinerį išmetame vienas ar kitas atliekas“, – teigė A.Burbaitė.
Gal reikalavimai yra per daug sudėtingi, kad lietuviams nepavyksta išmokti?
Atsakydama į šį klausimą „Žaliojo taško“ atstovė patikino, kad Lietuvoje galiojantys rūšiavimo reikalavimai yra labai nesudėtingi, ypač lyginant su kai kuriomis kitomis Europos Sąjungos šalimis, kuriose žmonės turi net po 8 skirtingus konteinerius.
A.Burbaitė pabrėžė, kad lietuvių neprašoma atskirti, kas yra perdirbama, o kas – ne. Nesame mes to ekspertai, o ir perdirbamumo technologijos sparčiai tobulėja: kas šiandien dar nėra perdirbama, po savaitės ar dviejų jau gali būti panaudojama dar kartą.
„Tiesiog visos pakuotės turi patekti į rūšiavimo konteinerius, o ne tarp mišrių atliekų“, – pagrindinę taisyklę pabrėžė pašnekovė.