„Dėl vaizdo stebėjimo kamerų efektyvumo nekyla abejonių, rezultatai yra akivaizdūs. Įmonėje įdarbinti neįgalieji, kuriuos mes stengiamės įtraukti į darbo rinką. Jie kuo puikiausiai atlieka savo darbą.“, - sakė administracijos direktorė Edita Gudišauskienė.
Administracijos direktorė taip pat priminė, jog savivaldybė projektas „Angelai sargai – žmonės su negalia“ buvo įvertintas ir Vidaus reikalų ministerijos, nes šio projekto dėka įdarbinti neįgalūs žmonės prisideda prie viešojo saugumo užtikrinimo mieste.
Šiuo metu bendrovės darbuotojai stebi 70 vaizdo stebėjimo kamerų. Tačiau ateityje norima išplėsti vaizdo kamerų sistemą Kauno mieste, jas įrengti visuose gyvenamuosiuose mikrorajonuose.
Per mėnesį Kauno miesto savivaldybė bendrovei sumoka 15 tūkst. litų, o per metus už teikiamas paslaugas - 180 tūkst. litų. Neįgaliųjų integracijos projektus finansuoja ir darbo birža, kuri apmoka 50 proc. atlyginimo, kitą pusę moka savivaldybė.
„Miesto verslininkai turėtų būti patys suinteresuoti, kad jų teritorija būtų stebima. Reikėtų juos paskatinti savo lėšomis įsirengti kameras, o vaizdo kontrolę atliktų centrinė dispečerinė“, - kalbėjo tarybos narys Gediminas Žukauskas. E.Gudišauskienė priminė, kad su verslininkais jau buvo kalbėta šia tema.
„Žinoma, kamerų įsigijimas kainuoja nedaug, tačiau jų integravimas į bendrą tinklą, papildomo apšvietimo įrengimas pratuština kišenes, o tai labiausiai ir atbaido verslininkus“, - teigė E.Gudišauskienė.
Savivaldybė ketina ruošti projektą dėl ES paramos gavimo, kad Kauno mieste būtų įrengta daugiau vaizdo stebėjimo kamerų.
Nuo 2009 metų rugsėjo 1 dienos, kuomet buvo pradėtas stebėjimas, vaizdo kamerų pagalba buvo nufilmuota ir išaiškinta: 189 viešosios tvarkos pažeidimai; iš jų 38 muštynės, 100 neblaivių asmenų ir 51 kiti viešosiose tvarkos pažeidimai; 3 vagystės, 13 kelių eismo taisyklių pažeidimai; 34 automobilių eismo įvykiai; sulaikyti 3 asmenys galimai vartoję narkotines medžiagas, 1 prekybos taisyklių pažeidimas, 24 kartus patruliai suteikė pagalbą.
