Kauną puošia beveik pusšešto tūkstančio kaštonų. Ant 46 pavasarį pakabinti specialūs įtaisai – feromoninės vabzdžių gaudyklės. Jomis gaudomos kelerius metus šiuos medžius niokojančios keršosios kandelės.
Nors galutiniai eksperimentinio kaštonų gelbėjimo metodo rezultatai paaiškės rugsėjį, tačiau jau dabar specialistai įsitikinę, kad jis efektyvus.
„Pinigai nėra maži, vieno kaštono gydymas atsieina maždaug 200 litų, tačiau tos priemonės pakankamai efektyvios. Jei palygintume kaštonus, prie kurių pakabintos gaudyklės, ir kitus kaštonus, kur šios priemonės netaikytos, pamatytume, jog pirmieji tikrai žalesni“, – džiaugėsi Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Tokios gaudyklės pakabintos ant Prezidentūros kiemelyje, karo muziejaus sodelyje ir Vienybės aikštėje augančių kaštonų.
Pasak specialistų, gaudyklėse esantys įtaisai įprastai keičiami kelis kartus per sezoną, tačiau esą vabzdžių tiek daug, kad įdėklai pakeisti jau tris kartus ir dar reikės juos keisti.
Be savivaldybės aplinkosaugininkų eksperimentinį kaštonų gelbėjimo metodą seka ir mokslininkai. Rugsėjį jie pristatys savo stebėjimo rezultatus.
Kaštonus niokojantys vabzdžiai pasirodė prieš 10 metų. Pirmieji kenkėjai pastebėti Smiltynėje, vėliau jie išplito visoje Lietuvoje. Pastaruosius trejus metus vabzdžiai plinta itin sparčiai.
Kol ieškoma būdų, kaip su jais kovoti, aišku viena, kad rudenį nukritusius kaštonų lapus būtina švariai surinkti ir sunaikinti. Mokslininkai išsiaiškino, kad būtent juose kenkėjai lengvai peržiemoja ir išlieka gyvybingi.
