2008-10-26 20:41

Kauniečiai nori daugiau ūkininkų turgaviečių

Raimonda Mikalčiūtė
Savo ūkyje išaugintomis daržovėmis, vaisiais, medumi, iš natūralių produktų kepta duona ir kitomis gėrybėmis prekiaujantys Lietuvos ūkininkai vis dažniau mini Kauno vardą.
Ūkininkų turguje savo derliumi ir gaminiais prekiauja ūkininkai iš visos Lietuvos. Daugiausia – iš Kauno apskrities.
Ūkininkų turguje savo derliumi ir gaminiais prekiauja ūkininkai iš visos Lietuvos. Daugiausia – iš Kauno apskrities. / E.Ovčarenko nuotr.

Nemažai jų kiekvieną šeštadienį keliauja į šiame mieste vykstantį ūkininkų turgų. Žadama, kad pavasarį tokie turgūs šurmuliuos keliose Kauno vietose. To, esą, pageidauja patys kauniečiai, prašymais užvertę vienintelio vidurio Lietuvoje ūkininkų turgaus iniciatorius.

Nuo spalio vidurio šeštadieniais 8-16 valandomis netoli Kauno pilies įsikuriantis turgus pilnas žmonių. Tiesa, kalbinti prekeiviai tikino, kad lyginant su pirmuoju turgumi, antrajame ir trečiajame pirkėjų buvo mažiau. „Gal trūksta reklamos, juk žmonėms reikia nuolat priminti apie naujus dalykus, kad tai taptų įpročiu“, – svarstė duonos gaminiais prekiavę ūkininkai. „Gali būti, kad prieš Vėlines žmonės taupo pinigus, rūpinasi gėlėmis, žvakėmis, o ne duona, todėl mažiau perka“, – savą versiją pateikė kiti.

Nepaisant mažesnių žmonių srautų, ūkininkai nesiskundė prastu uždarbiu. Priešingai – džiaugėsi, kad jau turi ir nuolatinių pirkėjų. „Klientą reikia po truputį prisipratinti. Pirmą kartą pasiūlyti tokį savo gaminį, kad kitą kartą jis ateitų ir ieškotų tavęs. Aš tokių jau turiu. Vienas klientas neseniai pasakė, kad netikėjo, jog mano pasiūlyta duona bus tokia skani. Dabar kiekvieną šeštadienį ateina ir perka tik pas mane“, – tikino Prienuose ūkininkaujanti Regina Račitskienė.

Anot pašnekovės, tai, kad ūkininkų turguje pirkėjas gali nebijodamas paklausti pardavėjo, iš ko pagaminta duona, kodėl skonis toks, o ne kitoks, ir gauti atsakymus į savo klausimus, labai svarbu. „Atsiranda ryšys su žmogumi. Tai vienas didžiausių ūkininkų turgaus pranašumų prieš prekybos centrus, parduotuves ir net kitas turgavietėse, kur žmonės prekiauja ne savo gaminiais ir su pirkėjais beveik nesišneka,“ – įsitikinusi ūkininkė. Be to, ūkininkų turguje galima derėtis. „O kaip gi! Juk čia turgus, derėtis būtina“, – poniai Reginai antrino ūkininkas iš Raseinių Marijus Čekavičius.

Ne vienas klausia, ar nebijome, kad ūkininkų turgūs gyvuos trumpai, kol žmonės eis į juos iš smalsumo. Tačiau užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad ūkininkų turgūs sėkmingai veikia daugelį metų. Manau, taip bus ir pas mus. Neabejojo V.Juodsnukis.

Pasak jo, tokie turgūs naudingi ne tik pirkėjams, kurie čia gali rasti natūraliausių gaminių už mažiausią kainą. Jie – tikras išsigelbėjimas ir ūkininkams, kurie Lietuvoje vis dar sunkiai randa kur prekiauti savo pagaminta produkcija.

Pirkėjai skiriasi

Nors Kaune kol kas vyko tik trys ūkininkų turgūs, pardavėjai tikino jau pastebėję skirtingas pirkėjų kategorijas. „Ryte dažniausiai ateina pagyvenę žmonės. Matyt, jie anksčiau keliasi. Vėliau atkeliauja pailsėję, ilgiau pamiegoję dirbantys žmonės. Beveik visi kauniečiai“, – sakė R.Račitskienė.

„15min“ žurnalistams lankantis ūkininkų turguje prie prekystalių žvalgėsi ne tik vietiniai pirkėjai. Apsipirkti čia užsuko grupė turistų iš Lenkijos. Per kelias minutes apibėgę prekystalius, į autobusą jie sugrįžo nešini duonos gaminiais ir vaisiais.

„Ateinu čia antrą kartą. Labai patinka, kad pardavėjai šnekūs ir dosnūs. Jei kažką perku, dar duoda „magaryčių“: tai kokį obuolį, tai morką prideda – kad sugrįžčiau kitą kartą“, – juokėsi ūkininkų turgaus pirkėja Karolina. Kaune studijuojanti mergina pasakojo, kad anksčiau daržovių ir vaisių ieškojo įprastuose turguose. „Jie arčiau mano namų, bet čia kol kas randu įvairesnių daržovių. Aišku, būtų idealu, jei ūkininkų turgus atsirastų kažkur arčiau, nes dabar specialiai važiuoju į centrą“, – teigė mergina.

Planuoja prekiauti visame mieste

Ūkininkų turgaus iniciatoriai tvirtino sulaukę ne vieno prašymo, kad tokie turgūs veiktų ne tik centre, netoli Kauno pilies. „Papildomų turgaviečių vietos žinomos: turime prašymų, kad ūkininkų turgūs vyktų ne tik buvusioje autobusų stoties teritorijoje, netoli Kauno pilies, bet ir prie prekybos centrų „Molas“, „Mega“, Čečėnijos aikštėje, kažkur Panemunėje. Tačiau greičiausiai šiemet šiose vietose turgaviečių dar nebus, nes prasideda šaltasis metų laikas. Greičiausiai turgūs kitose miesto vietose pradės veikti pavasarį. Šiai idėjai jau pritarė Žemės ūkio rūmai, miesto valdžia“, – sakė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis. Anot jo, norinčių prekiauti ūkininkų šiuo metu užtektų trims naujoms turgavietėms.

Ūkininkų turgaus steigėjai neslėpė, kad yra sulaukę ne vieno prašymo leisti greta ūkininkų gaminių prekiauti ir kitomis prekėmis. Buvo ir toks atvejis, kai iš turgaus teritorijos teko išvaryti „drąsuolį“, sumaniusį čia prekiauti „kičinėmis“ smulkmenomis. „Esame pasiryžę padaryti viską, kad šiame turguje žmonės rastų tik pačių gamintojų produkciją. Žmones, kurie prekiauja savo gaminiais, mes atrenkame. Specialių tikrinimų nedarome, nes prekeiviais pasitikime. Dauguma jų priklauso Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungai, todėl aš pats esu ne kartą lankęsis jų ūkiuose ir matęs, kas ir kaip ten auginama, gaminama“, – sakė V.Juodsnukis.


Lapkričio 1-ąją ūkininkų turgaus nebus

Ūkininkų turgaus steigėjai praneša, kad kitą šeštadienį, lapkričio 1-ąją, turgaus Kaune nebus. „Atsižvelgėme į ūkininkų nuogąstavimus, kad tądien prekybos vis tiek nebus, ir nutarėme vieną savaitgalį praleisti. Antrąjį lapkričio šeštadienį turgus šurmuliuos jam įprastu metu, įprastoje vietoje“, – užtikrino jo organizatoriai.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą