Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kauniečiai šį trečiadienio vakarą diskutuos žiniasklaidos temomis

Renginio plakatas
Renginio plakatas / Renginio plakatas
Šaltinis: 15min
0
A A

Šį trečiadienį (08.17), 20 val., Kauno paveikslų galerijos terasoje (Donelaičio g.16, kavinėje „Kultūra“) vyks atvira diskusija apie tradicinę ir internetinę žiniasklaidą. Antroje „Kas vyksta Kaune. Gyvai“ diskusijoje bus kalbama apie tai, kaip keičiantis laikmečiui, kinta visuomenės informavimo priemonės.

Norinčius dalyvauti diskusijose organizatoriai kviečia jas stebėti gyvai ar internetu http://www.facebook.com/Kaunas.gyvai. Renginyje diskutuos bendruomenės „Krepšinio širdis“ įkūrėjas Tomas Tumalovičius, projekto „Kas vyksta Kaune“ atstovas Vaidas Pilkauskas, „Lietuvos žinių“ žurnalistė Kristina Kučinskaitė bei kauniečiai, norintys išsakyti savo nuomonę apie žiniasklaidą.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau keliamos diskusijos apie internetinės žiniasklaidos ir socialinių tinklapių keliamus iššūkius tradicinei. Pastarosios atstovai neslepia, kad internetinėje erdvėje sklindanti informacija sudaro jai rimtą konkurenciją. Tai atspindi ir faktas, kad tradicinė žiniasklaida vis dažniau į savo priemones integruoja socialinių tinklų elementus. Tuo tarpu Lietuvos tinklaraščių kūrėjams (blogeriams), rengiantiems informaciją apie Vyriausybės darbą, yra suteikta teisė gauti akreditaciją.

Finansų krizė, turėjusi įtakos žiniasklaidos turiniui ir jo kokybei, į žiniasklaidos verslą įsitraukę bankai, žiniasklaidos laisvę gaubiantis šou žanro rūbas. Tokias žiniasklaidos tendencijas praėjusių metų veiklos ataskaitoje ir pastarųjų dvejų metų analitinėje apžvalgoje pastebi žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė. Pastebima, kad padaugėjo užsakomosios žiniasklaidos, prastėjo bendra jos kokybė.

Nuo neigiamų ekonominių pasekmių negelbėja ir beveik du kartus didesnė valstybės parama kultūrinei ir šviečiamajai žiniasklaidai, skiriama per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Ponia Zamžickienė perspėja, kad kai laikraščius, žurnalus, elektroninę žiniasklaidą ima valdyti magnatai, slepiantys savo turtinius interesus, politines pažiūras ir ambicijas, visuomenei kyla grėsmė gauti vienpusišką arba – dar blogiau – kryptingai suformuotą, dozuotą ar kitaip apdorotą informaciją.

Tuo tarpu ar socialiniai tinklai ir apskritai žinios internete garantuoja profesionalų žinių pateikimą? Žiniasklaidos industriją naujosios technologijos ir socialiniai tinklai ne tik patobulino, bet ir grąžino į praeitį – priešindustrinius laikus, rašo „The Economist“. Iki XIX amžiaus pradžios nebuvo jokių techninių galimybių žinias skleisti sparčiai ir dideliais kiekiais.

Todėl naujienos keliavo iš lūpų į lūpas smuklėse, turgavietėse ar laiškais. Šis fenomenas siekia dar Romos imperijos laikus, kai elitas palaikė ryšius rašydamas krūvas laiškų su perrašytais atsišaukimais, kalbomis bei informacija iš „acta diurna“, oficialiojo Romos sienlaikraščio, kasdien pakabinamo forume. Socialiniai tinklai yra tik praeityje naudotų būdų skleisti informaciją šiuolaikinė interpretacija, rašo „The Economist“. Masinės žiniasklaidos era buvo trumpa ir jau baigiasi, o žurnalistams per ją suformuoti įstatymai ir etikos taisyklės nuo šiol turėtų būti taikytini absoliučiai visiems, kas skelbia naujienas.

Klausimai apie žiniasklaidos poveikį žmonių elgesiui ir nuostatoms sistemingai pradėti kelti ir tyrinėti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Mokslininkai atkreipė dėmesį į smurtinės informacijos žiniasklaidoje ir smurtinio elgesio gyvenime sąryšį. Smurtinių nusikaltimų ir seksualinės prievartos didėjimas Jungtinėse Amerikos Valstijose sutapo su „seksualinės revoliucijos“ atverta galimybe matyti žiniasklaidoje vis daugiau smurto ir seksualinio turinio vaizdų.

Moksliniai tyrimai parodė, kad pornografijos ir seksualinio smurto demonstravimas didina agresyvumą ir prisideda prie lytinių nusikaltimų. Štai 2010 metais nuo vasario iki kovo mokslininkas Danas Zarrella nagrinėjo 12 tūkst. nuorodų „Facebook“ tinkle ir padarė išvadą, kad pozityvios naujienos platinamos kur kas dažniau nei negatyvios.

Tačiau socialinėje žiniasklaidoje daugybė vertingos informacijos lieka nepastebėta. Gerų informacinių filtrų trūkumas sukuria problemas ieškoti ir rasti vertingiausią turinį. O kur dar informacijos ir socialinių tinklų perkrova, kuri ateityje gali pavirsti tiesiog informaciniu triukšmu.

Trečiadienį vyksianti diskusija yra antroji festivalio „Kas vyksta Kaune. Gyvai“ dalis. Festivalio „Kas vyksta Kaune. Gyvai” baigiamasis akordas – visos dienos veiksmas Ryšių muziejaus erdvėse rugpjūčio 27 dieną. Paskutinę festivalio dieną veiks miesto turgus, menininkų dirbtuvės, gatvės atlikėjų pasirodymai, diskusijos, kino seansai, gyvo garso koncertai.

Renginį organizuoja ir palaiko: „Kas vyksta Kaune“, TFKA „Freimas“, „Kauno alėja“, „15 min“, Kauno savivaldybė, TEO LT.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min