Čia bus demonstruojamas dar niekur neeksponuotas, 1989 metais sukurtas negrafikos ciklas „Pasikartojimai”, naujai papildytas netapybos ciklas „Paveikslai” bei 1991 – 2000 metais sukurti video filmai, performansų dokumentika.
Pristatymo organizatoriai kviečia nenustebti susidūrus su netapyba ir negrafika Pasak A.Andriuškevičiaus, svarbu yra ne vienpusiška tiesa, o riba tarp „taip” ir „ne”. Kauniečio menininko, jau klasika tapusios šiuolaikinio meno grupės „POST ARS” nario, individuali kūryba garsėja ironiškais kultūros būvių ir pavidalų sugretinimais: tai ir tekstai, tapyba, performansai, objektai. Tačiau iš esmės nei viena nei kita, nei trečia, nei dešimta.
Grynajam menui liovęsis atnašauti dar aštuoniasdešimtųjų pabaigoje, A.Andriuškevičius iš aplinkos paima paruoštą tekstą, idėją ir ją patobulina, t.y. kondensuoja reikšmes, jas supaprastina, „sutarkuoja“, kad žiūrovui būtų lengviau įsisavinti kultūros mikroelementus.
Iš pažiūros „Pasikartojimai“ tėra realiai, be jokių metaforų perskaitoma grafika – stikluose įrėminti ranka rašyti tekstai, daug kartų pasikartojančios sąvokos, pvz.: „Viskas yra labai gerai“, o „Paveikslai“ tėra tobulai išardyti ir dar tobuliau drobe aptraukti, vinutėmis pakaustyti porėmio bagetai. Nė lašo dažo, tik linksmas ir išdidus „requem” tapybai. O štai video užfiksuotuose performansuose – A.Andriuškevičius nusimeta ir šias, paskutines vaizduojamosios dailės drapanas, ir lieka veiksmo stichijoje, kurioje nevaržomas žongliruoja kultūrinės aplinkos standartais.
Kas yra kultūra? Kiek kiekvienas jos „suvalgo“? Prieštaraudamas stereotipinei kultūros sąvokai – kultūra = etika + estetika, dogmoms auklėjančiomis žmogų – „tu būk tik toks“, A.Andriuškevičius savo kūryba sako: „o tu būk kitoks“! Būk kitoks ir išlik labai kultūringas tik sau autentiškais dalykais, savo rūbais, savo pieštukais ir drobėmis.
