Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kauno arkivyskupijos kunigai aptarė savižudybių problemą

Šv. Mišios
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Šv. Mišios
Šaltinis: Kaunoarkivyskupija.lt
0
A A

Gegužės 27 d. Kauno arkivyskupijos kurijoje vykusioje kunigų nuolatinio ugdymo konferencijoje buvo aptarta polinkio į savižudybes problema.

Kunigai, kaip pabrėžė konferencijai vadovavęs arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, tarnauja žmonėms tiesiogiai, tad jiems svarbu pažinti esamą situaciją ir žinoti pagalbos būdus, kad galėtų geriau pasitarnauti.

Vyrų nusižudo net 6 kartus daugiau nei moterų. Apie 70 proc. savižudybių susijusios su alkoholio vartojimu.

„Turime labai skaudžią problemą – labai daug nusižudančių žmonių mūsų šalyje“, – sakė pagrindinė konferencijos pranešėja VU Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėją habil. dr. prof. Danutė Gailienė, minėdama jog Lietuva pirmauja Europoje ir yra viena iš lyderių pasaulyje pagal savižudybių skaičių (dabar savižudybių daugėja Azijos šalyse, ypač – Pietų Korėjoje). 

Statistikos apie jas Lietuvoje yra iš tarpukario bei sovietmečio (tuo metu savižudybės tiksliai registruotos, bet tai buvo įslaptinta). Prieškariu jų Lietuvoje buvo mažiau nei Latvijoje ar Estijoje (mokslininkų patvirtinta, kad katalikybė ir judaizmas veikė kaip apsauginis veiksnys), tačiau sovietmetis, okupacija viską sulygino. 

Per visą sovietmetį, iki pat „perestrojkos“, daugėjo vyrų savižudybių. Vėliau savižudybių sumažėjimas buvo susijęs su laisvo gyvenimo viltimis, tačiau padaugėjo, atsiradus dideliems pokyčiams visuomenėje, jau atkūrus Nepriklausomybę. Be to, kaip minėjo profesorė, tyrimai rodo didesnį moterų atsparumą: vyrų nusižudo net 6 kartus daugiau nei moterų. Apie 70 proc. savižudybių susijusios su alkoholio vartojimu.

Lietuvoje nuo pat Nepriklausomybės atgavimo pradžios skiriama mažai dėmesio žmonių psichoemocinei sveikatai gerinti, būtinai savižudybių prevencijai. Prof. Gailienė pasidalijo, kaip konkrečiai tai pradėta spręsti Kupiškio savivaldybėje, kur savižudybės didžiulė problema, tiesiog savanoriškais pagrindais mokant valstybės tarnautojus, policininkus, mokytojus, medikus tinkamai reaguoti į suicidinius signalus. Ir čia, pasak D. Gailienės, geriau persistengti, nei prarasti žmogų. 

Didžiulė klaida manyti, jog tai paties žmogaus reikalas, jo pasirinkimas. Visai neleistina spekuliacija savižudybių „poetizavimu“, neva tai yra stiprių žmonių pasirinkimas. Profesorė atkreipė dėmesį, kaip pražūtingai visuomenėje veikia pamėgdžiojimo, arba užkrėtimo, fenomenas. Čia svarbus žiniasklaidos vaidmuo (jei pateikiama, kaip žmogus po mirties buvo pagerbtas, tai galima ir paskatinti, pvz., paauglius ją rinktis kaip būdą gauti meilės ir dėmesio), nors profesorė sakė pastebėjusi teigiamų poslinkių, kai žurnalistai jau tariasi su specialistais, kaip pateikti tokią informaciją.

Mokslininkė kvietė kunigus, sielovadinėje tarnystėje susidūrus su tokiais atvejais, drąsinti žmones (ir artimuosius) apie tai kalbėti, sakyti tiesą, kad ji nebūtų slepiama – tai bėda, kurią reikia spręsti, o ne jos gėdintis ar ją slėpti.

Tyrimai rodo, jog visuomenės psichoemocinė būsena vis dėlto keičiasi į gera: visų trijų kartų žmonių bendra savijauta yra nebloga; stipresni (ir patriotiškesni) jaučiasi jauni žmonės, ypač tie, kurių seneliai buvo patyrę represijų.

Savo pranešimą prof. Gailienė užbaigė viltingai. Tyrimai rodo, jog visuomenės psichoemocinė būsena vis dėlto keičiasi į gera: visų trijų kartų žmonių bendra savijauta yra nebloga; stipresni (ir patriotiškesni) jaučiasi jauni žmonės, ypač tie, kurių seneliai buvo patyrę represijų. Blogiausiai jaučiasi tie, kurie nieko nežino apie savo šeimos, giminės istoriją, praeitį, o tai žinoti, pasak specialistės, žmogaus tapatybei, psichologinei sveikatai yra labai svarbu.

Kunigai uždavė konferencijos viešniai prof. Gailienei klausimų, dalijosi mintimis, kas skatina norą žudytis, kaip priežastis nurodydami tikėjimo, darnių ir tvarkingų santykių žmonių gyvenime trūkumą.

Kunigai dalijosi, išreikšdami rūpestį dėl ypač pastebimo paauglių polinkio į savižudybes, neretai girdimas jų suicidines mintis, savęs žalojimą bei kitus galimo nusižudymo signalus (ypač kai patiria bendraamžių patyčias, nedarną šeimose), nuoširdžiai norėdami padėti ir žinoti, kaip tai kvalifikuotai padaryti.

Į klausimą apie eutanazijos bei asistuojamos savižudybės „populiarinimą“ ne tik užsienyje, bet ir pas mus, prof. Gailienė atsakė, pavadindama tai pačia blogiausia žinia. Jau dabar ima rastis tyrimų duomenų (pvz., Vokietijoje), kokias tragedijas išgyvena šeimos po to, kai jų artimiesiems buvo atimta gyvybė atliekant eutanaziją.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min