Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kauno centre – naujas Laisvės alėjos svetimkūnis iš stiklo

Karalius.jpg Anot architekto A.Karaliaus, ateityje išvengti panašių nesėkmių turėtų padėti sugriežtėjusi asmeninė atsakingų valdininkų atsakomybė.
Aliaus Koroliovo/15min.lt nuotr. / Karalius.jpg Anot architekto A.Karaliaus, ateityje išvengti panašių nesėkmių turėtų padėti sugriežtėjusi asmeninė atsakingų valdininkų atsakomybė.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Ant Laisvės alėjoje, prie pat centrinių savivaldybės rūmų, jau pusšimtį metų stovinčio pastato neseniai išdygusį stiklinį antstatą dalis kauniečių jau spėjo pakrikštyti nesusipratimu, architektūrine nesėkme ar „stiklainiu“, pranokusiu netgi liūdnai pagarsėjusį vadinamąjį Laimutės ir Birutės daugiabutį.

Šio pastato rekonstrukcijos projektui žalią šviesą uždegusių ir ant šios istorijos tamsų šešėlį metusių kultūros paveldo sargų veiklą tirs specialiai suburta komisija. Tuo tarpu Kauno valdžios pečius užguls atsakomybė pasirūpinti mechanizmu, užtikrinsiančiu, jog miesto architektūrinis veidas tokių nesusipratimų išvengtų ateityje.

Prieš daugiau nei metus Laisvės alėjoje stovėjusio mūrinio dviaukščio šlaitinį stogą nugriovę statybininkai vietoj jo pastatė du papildomus aukštus, kuriuos padengė tamsiu stiklu. Šiame modernumu alsuojančiame antstate jau šį pavasarį turėtų pradėti veikti turistinės klasės viešbutis, kurio dalis statybos kaštų finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Nors, atrodytų, kad bet kokia statybininkų invazija į iš sąstingio sunkiai išsivaduojančią Laisvės alėją turėtų būti sutinkama su džiaugsmu, minėto pastato rekonstrukcija sulaukė prieštaringų reakcijų.

„Šio pastato rekonstrukcija atspindi šiurkščią ir banalią architektūrinę tradiciją, pastaraisiais metais įsigalinčią „gaivinant“ Laisvės alėją. Investicinis godumas, architektūrinio raštingumo ir klausos stoka lemia, kad vienas po kito į svarbiausią Kauno gatvę sminga atsitiktiniai, bukafasadžiai, gadinantys urbanistinį orą pastatai. Atrodė, kad po Laimutės ir Birutės „traukuliuoto stiklainio“, iškilusio arti Laisvės alėjos ir A.Mickevičiaus g. kampo, niekas Kauno labiau neišgąsdins. Visgi, atsirado dar ryškesnių talentų“, – šiandieninio Laisvės alėjos architektūrinio klimato diagnozę konstatavo architektas, Kauno visuomenininkas Audrys Karalius.

Menininko teigimu, pats pastato aukštinimas yra logiškas – tokią rekonstrukcijos kryptį diktuoja būtinybė „tirštinti“ Kauno centrą. Tačiau, anot A.Karaliaus, tam reikalingos žinios, klausa ir profesinė sąžinė. „Nė vieno iš šių elementų, deja, pastato Laisvės al. 90 rekonstrukcijos atveju neįžiūriu, – neslėpė pašnekovas. – Architektas Virginijus Juozaitis, lengva ranka užmaukšlinęs dviaukštį viešbučio stiklainį ant gubernijos laikų mūrinuko, akivaizdžiai „pagavo gaidį“. Patyrusiam solistui ir dar tokioje svarbioje „scenoje“ – tokio pobūdžio klaida nedovanotina. Tiesmukas antstato tūris disonuoja su aplinka ir demonstruoja atvirą nepagarbą savo pusantro šimtmečio vyresnei papėdei. Prastos detalės, proporcijos ir kompozicija neįtikina, kad pasirinktas kontrasto principas šiuo atveju galėtų tapti pasiteisinimu. Nesėkmė akivaizdi“.

Analogiškos pozicijos dėl neseniai iškilusio stiklinio antstato laikosi ir miesto meras, rekonstruotą statinį kasdien matantis pro savo darbo kabineto langus. „Kol kas negirdėjau nė vieno žmogaus, kuris galėtų pateisinti tą „šedevrą“, jeigu jį taip galima pavadinti. Man atrodo, čia yra pasityčiojimas iš pačių architektų ir iš pačios architektūros, jau nekalbant paveldą. Teko šnekėti ir su Gintaru Balčyčiu, ir su Linu Tuleikiu, ir su kitais miesto architektais. Visi tą rekonstrukciją vertina kaip nesusipratimą. Iš tiesų šis atvejis peržengė visas ribas“, – kalbėjo Andrius Kupčinskas.

Siūlo palaukti rekonstrukcijos pabaigos

Pastato rekonstrukcijos projekto autorius architektas V.Juozaitis, kalbėdamas apie jo kūriniui išsakytą kritiką, leido suprasti, jog panašios reakcijos ir tikėjosi.

„Kiekvienas ryškus, avangardo elementų turintis objektas, susilaukia visokių nuomonių. Kiekvienas labai modernus dalykas šokiruoja žmones. Žinote, žmonės būna pripratę sriubą virti be druskos. O kai tos druskos įberi ir dar įdedi geresnių prieskonių, tai ne visiems tuomet ta sriuba patinka, – pavyzdį pateikė architektas. – Be to, šis rekonstrukcijos projektas buvo tiek kartų perfiltruotas, tiek komisijų perėjęs, kad net nežinau, ar aš galiu vadintis jo autoriumi“.

Vienas iš rekonstruojamą pastatą valdančios bendrovės „Eigulių Topolis“ akcininkų Rimantas Meška, paklaustas, ką mano apie statinio išvaizdą, prisipažino, jog ji pranoko jo lūkesčius. Tiesa, verslininkas suskubo pabrėžti, jog apie pastato išvaizdą negalima spręsti tol, kol visi darbai nėra pabaigti.

„Baigiant rekonstrukciją bus nutinkuotas ir nudažytas antras aukštas. Dabar žalsva, gelsva, viršus – dar trečios spalvos. Švelniai tariant, šiai dienai tikrai nekoks vaizdelis. O kai viskas bus vieninga, pasimatys galutinis vaizdas. Be to, virš antro aukšto dar bus pastatyta tvorelė, kuri vizualiai šiek tiek sumažins antstatą. Žinodamas, kaip viskas turės atrodyti, galiu pasakyti, kad pastatas atrodys gerai. Dėl to nerimauti tikrai nereikėtų, – tikino R.Meška. – O šitą rekonstrukcijos variantą Kauno architektai mums būtent ir primetė. Objektas buvo svarstytas Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje (KAUET). V.Juozaitis pasistengė ir jiems pateikė daug variantų, iš kurių geriausiu buvo pripažintas šis, kuris dabar ir realizuojamas“.

Ant paveldo sargų krito šešėlis

Pradėjus aiškintis šio rekonstrukcijos projekto užuomazgas, paaiškėjo, jog prieš trejus metus, 2008 m. vasario 5 dienos posėdyje, V.Juozaičio vadovaujamos bendrovės „JAS“ parengtą projektą patvirtino KAUET. Vėliau šis visuomeninės tarybos sprendimas kaip rekomendacija buvo pateiktas Kultūros paveldo departamento ( KPD) Kauno teritorinio padalinio specialistams. Pastariesiems pritarus projektui savivaldybės Statybos leidimų skyriaus tarnautojams neliko nieko kito, kaip tik išduoti pastato rekonstrukcijos leidimą.

Pateikti sprendimo patvirtinti minėtą rekonstrukcijos projektą argumentus šį dokumentą suderinusi KPD Kauno padalinio vyriausioji specialistė Rymantė Gudienė nesutiko. To negalėjo padaryti ir praėjusios savaitės pabaigoje netikėtai susirgusi KPD Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė. Kodėl laikinosios sostinės kultūros paveldo sargai pritarė šiam projektui, aiškinsis specialiai suburta komisija. „Kultūros paveldo departamentas yra pasibaisėjęs tuo Laisvės alėjoje atsiradusiu namu, – taip KPD vadovybės poziciją trumpai įvardino šios institucijos atstovė spaudai Jolanta Miškinytė. – Artimiausiu metu bus sudaryta tarpžinybinė tyrimo grupė, kuri išsiaiškins, projekto suderinimo aplinkybes ir ištirs Kauno teritorinio padalinio darbuotojų veiksmus“.

Reikia asmeninės atsakomybės

Kaip tokių netikėtumų miesto architektūrinėje kasdienybėje išvengti ateityje? Pasak mero A.Kupčinsko, reikia eiti atsakingų valdininkų asmeninės atsakomybės didinimo keliu.

„Smetoninių laikų patirtis, kai užtekdavo dviejų trijų parašų ir tie valdininkai prisiimdavo visą atsakomybę, būtų geriausia. Nes kai dabar projektas pereina per dvidešimt žmonių, pasirodo, kad niekas negali užkirsti kelio tokioms nesąmonėms“, – tvirtino meras.

„Manau, būtų visai logiška ir atsakinga miestiečių atžvilgiu, kad tiek KAUET, tiek kultūros paveldo specialistai, tiek miesto vyriausias architektas pateiktų savo aprobuotų projektų realizacijų vertinimus, nes tam tikra prasme dalis atsakomybės už architektūros sėkmę ar nesėkmę tenka ir jiems. Kitu atveju panašių „gaidžių“ Laisvės alėjos scenoje Kaunas neišvengs“, – panašią viziją pateikė ir A.Karalius.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min