Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kauno fenomenas: lietuvių daugėja, o vyrų mažėja

Kauniečiai giedojo himną
Aliaus Koroliovo nuotr. / Kauniečiai giedojo himną
Šaltinis: 15min
0
A A

Prieš nepilną šimtmetį Kaunas buvo tarptautiškesnis, jame gyveno daugiau vyrų nei moterų ir mokėsi gerokai mažiau studentų nei šiandien, teigė Kauno duomenų parengimo statistikos skyriaus viršininko pavaduotoja Danguolė Palionienė Kauno technologijos universitete (KTU) vykusiame seminare, skirtame paminėti Tarptautinius statistikos metus.

1923-aisiais Kaune gyveno 59 proc. lietuvių, 27 proc. žydų, 4 proc. lenkų, 3 proc. rusų ir net 3,5 proc. vokiečių. 47 proc. Kauno gyventojų sudarė moterys, 53 proc. – vyrai. Tarpukario Kaune veikė dvi aukštosios mokyklos, kuriose mokėsi 4 tūkstančiai klausytojų, įskaitant laisvuosius.

Dabar 93,6 proc. Kauno gyventojų sudaro lietuviai, mieste gyvena 56 proc. moterų ir 44 proc. vyrų. Žydai tesudaro 0,1 proc. visų miesto gyventojų, rusai – 3,8 proc., 0,4 procento – lenkai, 0,1 procento – vokiečiai. Kaune veikia 8 aukštosios mokyklos, kuriose mokosi 50 tūkst. studentų.

Statistika – ne sausas mokslas, o įrankis, padedantis suprasti visuomenėje vykstančius procesus, teigė į seminarą Kauno technologijos universitete susirinkę mokslininkai, valstybės institucijų atstovai bei darbdaviai. „Gyvenimas keičiasi, vyksta globalizacijos procesai ir šiandien tikrai jaučiame didelį statistikos poreikį“, – sakė Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė. Už valstybės statistiką atsakingos įstaigos vadovė teigė, jog departamentas gauna vis daugiau užklausų iš žmonių, kuriems statistika (pavyzdžiui, vartojimo prekių ir paslaugų kainos, darbo užmokesčio statistika ir kita) reikalinga priimant asmeninius sprendimus.

1923-aisiais Kaune gyveno 59 proc. lietuvių, 27 proc. žydų. Dabar lietuviai sudaro 93,6 proc. Kauno gyventojų, o žydai – vos 0,1 proc.

Lietuvos statistikų sąjungos pirmininko Rimanto Jono Vaicenavičiaus teigimu, poreikis statistikai rodo visuomenės raštingumą. Su darbo rinka glaudžius santykius palaikantis mokslininkas teigia, kad nors dar ne visi darbdaviai supranta, jog jų komandoje reikalingas statistikas, padėtis po truputį taisosi.

Statistinių duomenų analitikai reikalingi beveik visose pramonės, verslo ir mokslo srityse – nuo medicinos iki politikos, nuo rinkodaros iki prekių užsakymo. „Galiu patvirtinti, kad taikomosios matematikos specialistų – duomenų analitikų – įsidarbinamumas yra beveik 100 proc., – teigė KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto dekanas Vytautas Janilionis, – įmonės manęs nuolat prašo parekomenduoti gerus studentus, o magistrantams paskaitas skaitome po 17 val., nes daugelis iš jų dirba.“

Statistikos metodai tobulėja, keičiasi darbo įrankiai bei specialybės reikalavimai. Šiandien duomenų analitikas turi puikiai išmanyti programavimą, mokėti matematinius metodus, suprasti visuomenės poreikius. KTU Fundamentaliųjų mokslų dekanas mano, kad duomenų analitikui reikalinga gera galva ir sugebėjimas dirbti su pažangiausiomis programomis.

„Google“ ekonomistas Halas Varianas statistiką pavadino seksualiausia ateities profesija, o ta pati statistika teigia, kad JAV ir Anglijoje duomenų analitiko darbas – vienas iš geriausiai apmokamų. „Gal pirmaisiais metais duomenų analitikai ir neuždirba tiek, kiek programuotojai, tačiau vėliau padėtis keičiasi. Programuotojai lieka prie duomenų kodavimo, o analitikai keliauja toliau“, – teigia V.Janilionis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min