Ligoninės direktorius Kęstutis Mazurkevičius sako, kad per kiekvieną atlydį ligoninės lubomis ir sienomis pradeda tekėti vanduo.
„Pro kiaurymes vanduo rado kelią ir į vieną operacinę, o tai jau rimtas pavojus. Operuojant privalomas sterilumas. Kaip jį užtikrinti, kai nuo lubų laša?“ – svarstė K.Mazurkevičius.
Ligoninės direktorius finansavimą avariniam stogui rekonstruoti gavo prieš metus, tačiau iki šiol darbai nepradėti. Jų atlikti negalima, kol negauta leidimų iš visų atsakingų institucijų.
Operacinėje, virš kurios telkiasi vanduo, kasdien operuojama apie 20 žmonių.
Ligoninės direktorius finansavimą avariniam stogui rekonstruoti gavo prieš metus, tačiau iki šiol darbai nepradėti. Jų atlikti negalima, kol negauta leidimų iš visų atsakingų institucijų.
K.Mazurkevičiaus teigimu, dokumentai dėl stogo remonto derinami pusmetį. Anot jo, darbus stabdo paveldosaugininkai.
„Pastatas saugomas paveldo, todėl viskas ir įstrigo. Tai yra košmariška situacija! Nejaugi kultūros paveldo specialistai nesupranta, kad čia veikia ligoninė ir reikėtų greičiau priimti sprendimus, o ne kelti vis naujų reikalavimų projektuotojams?“ – piktinosi K.Mazurkevičius.
Projekto vadovas Tomas Burokas sako nė nesitikėjęs lengvo derinimo proceso, nes jam jau žinoma, ką reiškia parengti rekonstrukcijos projektą pastatui, saugomam paveldo priežiūros institucijų.
„Pastatas yra ypatingos paskirties, reikia ir paprastą, ir kultūros paveldo ekspertizę atlikti, būtina patikrinti dokumentus centriniame archyve, juos išanalizuoti, ieškoti autentiškų nuotraukų, – vardijo privalomųjų procedūrų sąrašą T.Burokas. – Turėjome atlikti ir istorinius tyrimus, ir saugotinų elementų sąrašą. Kadangi tai yra kultūros paveldo pastatas, procedūros trunka ilgiau.“
Yra reikalavimas atstatyti autentiškus kaminus, kurie pastato stogą puošė daugiau kaip prieš penkiasdešimt metų. Reikės atkurti ir langines – tokias, kokios jos buvo 1929-aisiais.
Dėl kaminų, langinių ir kitų autentiškų atributų stogo rekonstrukcijos projektas pabrangs mažiausiai 30 proc. – iki 250 tūkst. litų. K.Mazurkevičius pasiryžęs atseikėti lėšų, tačiau prašo nebevilkinti darbų, kol neįvyko avarija.
„Reikia pagaliau sutvarkyti tą pūlinį, nebegalima delsti. Gal įstaigos galėtų būti supratingesnės? Projektuotojai paprašė dar mėnesiui pratęsti sutartį, nes nėra gavę visų leidimų“, – piktinosi K.Mazurkevičius.
Jam nesuprantama, kodėl kultūros paveldo specialistai šį kartą kelia tiek daug reikalavimų. Esą prieš trejus metus, kai buvo remontuojamas tas pats stogas, nereikėjo gauti jokių specialių leidimų.
„Vis dėlto tai yra gydymo įstaiga. Kam tie kaminai reikalingi? Jų čia nebuvo daugiau kaip 50 metų, o pastate – centrinis šildymas. Vadinu tai tik trukdymu“, – kalbėjo K.Mazurkevičius.
Kultūros paveldo departamento Kauno padalinio vyriausioji specialistė Rymantė Gudienė, tvarkanti ligoninės pastato stogo rekonstrukcijos dokumentus, sako, kad piktybiškai niekas netrukdo projekto rengėjams, darbai planuojami pagal terminus.
„Ar žinote, kiek naujas Statybos įstatymas leidžia peržiūrėti projektus? Dabar terminai ilgesni, be to, jie turėjo nemažai dokumentų pristatyti papildomai“, – aiškino R.Gudienė.
Paklausta apie reikalavimą atstatyti kaminus, ji bakstelėjo į Kauno Naujamiesčio apsaugos reglamentą. Anksčiau ligoninės pastatas nebuvo laikomas vertingu, todėl, vykdant ankstesnę stogo rekonstrukciją, nebuvo keliama tiek daug reikalavimų.
„Jeigu laša į operacines, reikia prašyti leidimo avarinės būklės stabilizavimo darbams atlikti. Tą pačią dieną tokius išrašome“, – pabrėžė R.Gudienė.
Kultūros paveldo departamento Kauno padalinio viršininkė Irena Vaškelienė papasakojo, kaip kruopščiai mieste rūpinamasi visais paveldo objektais.
„Šis pastatas yra urbanistinė vertybė, negalima keisti jo siluetų, reikia išsaugoti architektūrą, – aiškino ji. – Kiekvienas objektas gali būti remontuojamas, kliūčių nekuriame.“
L.Vaškelienė pridūrė, kad yra labai nustebusi dėl ligoninės direktoriaus pareiškimų.
Esą projektuotojai turėjo pristatyti atestuoto specialisto išvadą apie realią pastato stogo ir kitų numatomų tvarkyti konstrukcijų techninę būklę, inventorizuoti išlikusius autentiškus elementus ir parengti projektinius pasiūlymus, kurie būtų laikomi techninio projekto pagrindu.
„Kol kas prašymo derinti techninį projektą ant mano stalo nėra. Gavę projektą su lydraščiu, jį užregistruojame ir svarstome“, – apie procedūrą pasakojo L.Vaškelienė.
