Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kauno piliavietės projektai iššaukė aštrią kritiką

Kauniečiai susipažino su piliavietės projektais.
A.Koroliovo nuotr. / Kauniečiai susipažino su piliavietės projektais.
Šaltinis: 15min
0
A A

Praėjusį penktadienį kauniečius aptarti pilies aplinkos sutvarkymo projektus pakvietę architektai sulaukė karčių priekaištų: ir iš savo kolegų, ir iš bendruomenės atstovų. Pasirodė, jog kauniečiai nepasirengę priimti modernizuotos, turizmui patrauklios Kauno pilies vizijos.

Labiausiai piliavietės sutvarkymo konkursiniais darbais, tarp kurių yra labai drąsių ir savitų projektų, piktinosi „Senojo Kauno“ draugijos pirmininkas Rimvydas Žiliukas,

„Kauno pilies sutvarkymo konkurse pristatyti šeši projektai, iš kurių nei vienas neketina atkurti tikroviškos pilies. Tačiau kitaip ir negalėjo būti, nes konkursą organizuojanti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) iš anksto paskelbė, kad vertinant projektus daugiau balų gaus tie, kurių projektai bus originalesni, naujoviškesni. Taigi tokiu būdu, norintys pilį atkurti tikroviškai, iš konkurso buvo eliminuoti jam dar neprasidėjus“  – tikino jau trečius metus prieš Kauno pilies atstatymą sušiuolaikinta dvasia kovojantis kaunietis.
Jis priminė, jog visuomenės apklausų metu nuo 70 iki 94 proc. apklaustųjų pasisakė už tai, kad būtų atstatyta kiek įmanoma panašesnė į originaliąją Kauno pilis.

Taip vadinamos autentiškos pilies atstatymo reikalaujančių, daugiausiai vyresnio amžiaus kauniečių architektai neįtikino, jog tai padaryti neįmanoma, nes neišliko Viduramžiais sudegintos pilies brėžinių, kitų dokumentų, iš kurių būtų galima atkurti tikrąjį senosios pilies vaizdą.

Autentiškumo reikalaujančiųjų neįtikino ir argumentas, kad modernizuota pilies infrastruktūra pritrauktų užsienio turistus, tokiu principu vadovaujamasi ir atstatant senas pilis Vakaruose.
R.Žiliukas pavyzdžiu nurodė mūsų rytinius kaimynus.

„Lietuvos pilys Baltarusijoje ir Ukrainoje atstatomos su derama pagarba istorijai. Tikroviškai daugybę savo pilių atstatinėja lenkai. Rusai atkūrė gintaro kambarį“– dėstė jis.

Projektus kritikavo ir Kauno pilies prieigas kasinėjęs archeologas Algimantas Žalnierius, sakydamas, kad juose nėra nė lašo senosios pilies dvasios.

Kauno Architektų namuose buvo eksponuojami šeši Kauno piliavietės sutvarkymo projektai. Vienas savičiausių yra „Kryžės“ projektas: jo autoriai pabrėžia ne tiek pilies, kiek Nemuno ir Neries santakos reikšmę Kauno istorijai.

Siūloma iš tamsių medžiagų – juodo smėlio, tokios pat spalvos medžio ir akmenų sukurti pilį supančią dangą, kurioje vyktų miesto renginiai. Ši tamsi erdvė pavadinta  „Istorijos šešėliu“.

Kitame projekte siūloma naktį rodyti holografinį pilies vaizdą.

Pagal architektų sumanymus, pertvarkius pilį supančią teritoriją, atsirastų nauja, unikali erdvė kultūros ir pramogų renginiams. Daugumoje projektų siūloma aplink pilį sukurti akmenimis ar kita danga grįstą aikštę, net amfiteatrą

Architektai siūlo panaudoti ir geografinę Kauno pilies padėtį, dviejų upių santakos artumą. Siūloma atkurti viduramžiais buvusį gynybinį, vandens sklidiną griovį, o prie pilies net įrengti mažų laivų prieplauką.
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min