Tiesa, šiuos šalies policijos vadovo iškeltus uždavinius Kauno pareigūnams teks įgyvendinti kuklesnėmis pajėgomis – dėl lėšų stygiaus šiais metais ketinama atleisti maždaug 60 policininkų. Tokių priemonių Kauno policijos vadovams teks imtis dėl trūkstamų 3 mln. Lt darbo užmokesčio fonde. Iš viso laikinojoje sostinėje dirbančių pareigūnų atlyginimams šiais metais reikėtų apie 90 mln. Lt.
„Tai tikrai bus ne patruliai ar tyrėjai. Tai bus tie pareigūnai, kurie labiau atlieka aptarnavimo funkcijas. Viešoji tvarka ir saugumas dėl to neturėtų nukentėti“, – tikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Algirdas Kaminskas.
„Visuomenės apklausos parodė, kad žmonių pasitikėjimas Kauno policija auga. Šiais metais jis siekė 69 proc. Palyginti su 2007 metais, kai pasitikėjimas buvo tik 43 proc., padidėjimas yra akivaizdus. Kita vertus, nepasitikinčiųjų taip pat nemažai. Policija jų skaičių turi mažinti. Tyrimai parodė, kad yra įvairių sričių, dėl kurių kauniečiai nepatenkinti pareigūnų darbu – yra problemų dėl kelių policijos kyšininkavimo ir operatyvumo atvykstant į įvykio vietą. Be to, turėtų būti didesnis dėmesys rodomas kiekvienam žmogui, – didžiausias Kauno pareigūnų ydas vardijo generalinis policijos komisaras V.Telyčėnas. – Policijos klientas yra ne nusikaltėlis. Policijos klientas turi būti nukentėjęs nuo nusikaltimo žmogus. Kauno policija tinkamai eina ta kryptimi, tačiau rezervas dar didelis.“
Visi nužudymai ištirti
2010 metų Kauno policijos veiklos ataskaitoje teigiama, kad pernai apskrityje buvo užregistruota daugiau nei 15 tūkst. nusikaltimų. Tai beveik 5 proc. mažiau nei 2099-aisiais. Savo veiklos rezultatus pristatę policijos vadovai pabrėžė, kad jau kelinti metai iš eilės mažėjo Kauno apskrityje fiksuojamų nužudymų skaičius. Praėjusiais metais laikinosios sostinės policijoje buvo užregistruotas 51 nužudymas. Palyginti su 2009-aisiais, šis skaičius yra 15 proc. mažesnis. Be to, Kauno policijos vadovai išskyrė dar vieną įspūdingą rodiklį – visi apskrityje pernai užfiksuoti nužudymai buvo sėkmingai ištirti.
„Visada ir visur gali būti šiek tiek saugiau, bet aš miesto centrą vertinčiau kaip pakankamai saugią erdvę. Nors čia buvo įvykdyti keli sunkūs nusikaltimai ir net nužudymai, tiek pareigūnai, tiek viešojo saugumo fakultetų studentai, tiek vaizdo stebėjimo sistemos padeda užtikrinti, kad centras būtų pakankamai saugus“, – paklaustas, ar Kaunas ir ypač miesto centras yra saugi zona, kalbėjo A.Kaminskas.
Daugėja automobilių vagysčių
Bendras nusikalstamumo lygis pernai Kaune mažėjo, tačiau padaugėjo kai kurių rūšių nusikaltimų, būdingų ekonomikos krizės laikotarpiui. Kauno policija praėjusiais metais užfiksavo kaip niekada daug vagysčių, jos sudarė beveik pusę visų užregistruotų nusikaltimų. Pareigūnams daugiausia susirūpinimo pernai kėlė daugiau nei 30 proc. išaugęs automobilių vagysčių skaičius.
„Nors išsamios analizės nėra, galima spėti, kad tokią tendenciją sąlygojo asmenų grįžimas iš įkalinimo įstaigų bei užsienio. Kita vertus, pastarųjų 5 metų statistika rodo, kad anksčiau automobilių vagysčių būdavo kur kas daugiau“, – net ir sunerimti verčiančioje statistikoje teigiamų pusių sugebėjo rasti A.Kaminskas.
Daugiau nei 9 mln. Lt baudų
Pernai Kauno miesto gatvėse žuvo 9 žmonės. Palyginti su 2001 metais, kai gatvėse užgeso net 33 gyvybės, šis rodiklis pagerėjo daugiau nei 66 proc. Pernai už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus Kauno apskrityje buvo nubausta beveik 90 tūkst. žmonių, jiems skirta 9,3 mln. Lt baudų.
Beveik 13 tūkst. vairuotojų buvo nubausti už leistino greičio viršijimą, 2,2 tūkst. vairuotojų transporto priemones vairavo neblaivūs, 1,2 tūkst. įkliuvo už pažeidimus pėsčiųjų perėjoje, o daugiau nei 17 tūkst. – už kelio ženklų nepaisymą. Praėjusiais metais Kauno apskrities pareigūnus vairuotojai nesėkmingai bandė papirkti 75 kartus.
