Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kauno politikų rietenos atsirūgs rinkėjams

Petrašiūnų elektrinė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Petrašiūnų elektrinė
Šaltinis: 15min
0
A A

Susikirtus politikų ir verslo interesams kenčia vartotojai. Viltingai atrodęs „Kauno energijos“ ir „Lietuvos energijos“ planas Petrašiūnų elektrinės teritorijoje statyti naują biokuro kogeneracinę jėgainę, kuri atpigintų miestiečiams tiekiamą šilumą, – žlugo.

Pirmadienį „Lietuvos energijos“ valdyba išplatino pranešimą, kuriuo paskelbė esanti priversta nutraukti bendros su „Kauno energija“ įmonės, kuri turėjo statyti biokuro jėgainę, steigimo procedūrą.

Sprendimas argumentuojamas naujos miesto valdžios sudarytos „Kauno energijos“ valdybos nutarimu nebesteigti bendros įmonės su „Lietuvos energija“. „Kauno energija“ patikslino, kad toks bendrovės valdybos „nutarimas buvo priimtas nuo 2010 m. rudens nepasiekus esminės pažangos vykdant minėtą procedūrą“.

Žadėjo 260 mln. Lt

Miestiečių palankiai vertintą projektą planuota įgyvendinti per 3 metus – iki 2014 m. „Lietuvos energijai“ turėjo atitekti 67 proc., „Kauno energijai“ – 33 proc. bendros įmonės akcijų.

„Lietuvos energija“ tikino pasirengusi investuoti 260 mln. litų. Bendrovės generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno teigimu, buvo planuojama, kad naujoji kogeneracinė jėgainė gamins apie 50 MW šilumos energijos bei apie 25 MW elektros energijos, o jos pagamintas šilumos kiekis sieks per 20 proc. miestui reikalingos energijos.

Kadangi naujojoje jėgainėje šilumos energija būtų gaunama deginant biokurą, kuris yra pigesnis nei importuojamos rusiškos dujos, šildymas Kauno gyventojams būtų atpigęs.

Siekia naudos vartotojams?

„Kauno energijos“ vadovai tikina, kad atšaukti įmonės steigimą juos paskatino privačių investuotojų susidomėjimas statyti kogeneracines jėgaines ir prisijungti prie bendrovės valdomų šilumos tinklų.

Esą dėl to bendrovės valdyba, siekdama sudaryti visiems potencialiems gamintojams vienodas konkurencines sąlygas ir kiek įmanoma daugiau atpiginti šilumą vartotojams, nusprendė nebetęsti bendros įmonės su „Kauno energija“ steigimo procedūrų. Tiesa, nė vienas susidomėjęs investuotojas nebuvo įvardytas.

Šį mėnesį „Kauno energija“ rengiasi paskelbti viešą dalies pastatų nuomos Petrašiūnų elektrinės teritorijoje biokuro deginimo jėgainei statyti konkursą, kuriame vienodomis sąlygomis su kitais potencialiais gamintojais galės dalyvauti ir „Lietuvos energija“.

Kauno energija“ tikina, kad taip siekia vystyti konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje ir užtikrinti šilumos tiekimą pigiausiomis sąnaudomis bei nepriklausomybę nuo vieno šilumos gamybos šaltinio ir nuo vienos kuro rūšies.

Įžvelgia „Gazprom“ interesus

Opozicijoje esantis buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad nuo miestiečiams naudingos sutarties naująją valdžią atgrasė Rusijos gamtinių dujų tiekėjos „Gazprom“, valdančios Kauno termofikacinę elektrinę (KTE), žadami milijardai.

„Atsisakyta realios 260 mln. Lt „Lietuvos energijos“ investicijos, tačiau vėl svaigstama nuo neva milijardinių „Gazprom“ planų Kaune. Tuo tarpu „Gazprom“ atstovai savo oficialioje svetainėje yra paskelbę, jog KTE ketina parduoti. Matyt, vos pusmetį nudirbusi naujoji Kauno valdžia galutinai apsisprendė, kam ir kaip „atidirbinėti“ už savo egzistavimą ir subūrimą paskutinę naktį“, – karčių žodžių negailėjo A.Kupčinskas.

Konservatorius priminė, kad „Gazprom“ iki šiol neįvykdė savo įsipareigojimų investuoti 400 mln. Lt į KTE atnaujinimą. Jei KTE nebus atnaujinta, po 2016 m., dėl Europos Sąjungos taršos reikalavimų, jos nebebus galima naudoti.

Užkirto kelią monopoliui?

Valdančiosios koalicijos atstovas liberalcentristas Kęstutis Mikėnas įsitikinęs, kad naujoji „Kauno energijos“ valdyba savo sprendimu užkirto kelią energetikos monopolio Kaune įtvirtinimui.

„Įsteigus bendrą įmonę, „Lietuvos energija“ būtų pigiai nusipirkusi „Kauno energiją“ ir įtvirtinusi savo monopolį. Pažadai investuoti šimtus milijonų – akių muilinimas. Paskelbus konkursą, ateis privatūs investuotojai, susidarys normali konkurencija“, – tikina K.Mikėnas.

Sprendimo atidėlioti nebegalima

Vaclovas Miškinis, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas:

„Biokuro deginimas Petrašiūnų elektrinėje – pažangi idėja, nes Kaune per mažai šilumos gaminama iš atsinaujinančių energetinių išteklių. Biokuro dalis bendrame naudojamo kuro balanse turėtų didėti. Dar vienas galimų būdų – komunalinių atliekų deginimas. Tuo turėtų būti suinteresuota ir „Kauno energija“.

Kol biokuro kogeneracinės elektrinės projektas svarstytas su „Lietuvos energija“, tol atrodė realus. Vienai „Kauno energijai“ jis sunkiai įgyvendinamas, nebent atsirastų privatūs investuotojai.

Kauno problema – neaiški KTE ateitis. Iki 2016 m. ji gali veikti, tačiau vėliau, dėl ES taršos reikalavimų, nebegalėsime jos naudoti, nebent „Gazprom“ įvykdytų savo įsipareigojimus ir ją atnaujintų. Per 80 proc. Kaunui reikalingos šilumos dabar pagaminama KTE.

Taigi, nuo konkurso statyti biokuro jėgainę paskelbimo iki projekto įgyvendinimo turėtų praeiti nedaug laiko, nes nebėra kur trauktis“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min