Pristatome pirmąjį straipsnį iš „Kauno rinktinių“ straipsnių ciklo. Jis – apie Kauno sielą. Kas galėtų pastarąja vadintis? Kokia nors ypatinga vieta? Gatvė? O gal žmogus?
Mėgstamiausia kauniečių pasivaikščiojimo vieta
Į Kauno sielos nominaciją pretenduoja ypatinga miesto vieta – dviejų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries santaka. Pastarąją kauniečiai simboliškai vadina miesto širdimi. Tai viena poetiškiausių ir labiausiai apdainuotų Kauno vietų, gilioje senovėje laikyta šventa. Istoriniai šaltiniai byloja, kad Santakoje gyventa nuo seniausiųjų laikų.
Pasak legendos, būtent šioje vietoje, kur susijungia dvi upės, kadaise kunigaikštis Kunas įkūrė Kauno miestą ir pastatė pilį. Nemuno ir Neries santaka viduramžiais buvo svarbiausias Lietuvos didžiosios kunigaikštystės uostas ir Rytų bei Vakarų Europos tarpininkas.
 |
| 1925m. atvirukas iš KAVB fondų/Santaka – viena poetiškiausių ir labiausiai apdainuotų Kauno vietų, gilioje senovėje laikyta šventa. |
Nepaprastas gamtos paprastumas – įspūdingi parko peizažai, žalios pakrantės, puikias emocijas dovanojantys renginiai – „Kauno operetės“ festivalis, Mindaugo karūnavimo proga statomi įvairiausi spektakliai, Kariuomenės ir visuomenės bei įvairios kitos miesto šventės, taip pat noras pabūti su artimaisiais arba pačiu savimi – tai, kas visus kauniečius bei miesto svečius vilioja į Nemuno ir Neries santaką. Vieni čia ateina pailsėti,, kiti – pasportuoti: pabėgioti, pasivažinėti dviračiais, pažaisti tinklinio ar futbolo. Įsimylėjėliai Santakoje skiria pasimatymus, šią žalią vietą mėgsta ir jaunos mamos su mažyliais. Ir visai nesvarbu, koks metų laikas būtų.Palankiu oru iš Santakos kyla oro balionai, dovanojantys įspūdingą reginį miestiečiams.
Ieškantys sielos ramybės, ją taip pat gali rasti Santakoje – užsukę į parko rytinėje dalyje esančią Šv. Jurgio bažnyčią su Bernardinų vienuolyno ansambliu arba priklaupę ant Popiežiaus kalnelio, kurio papėdėje kadaise Šv. Mišias laikė šviesaus atminimo popiežius Jonas Paulius II.
Krepšinio virusas
Kauno „Žalgirį“ reikėtų laikyti didžiausiu kaltininku, svarstant, kas praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje Lietuvoje išplatino krepšinio virusą. Tad nenuostabu, kad šį krepšinio klubą kauniečiai įvardija kaip miesto sielą. Juk jis – seniausias ir tituluočiausias šalyje. Legendinę komandą aistringai palaiko gausybė sirgalių ne tik iš Kauno, bet ir iš visos šalies.
 |
| Nuotr. iš Lietuvos sporto muziejaus fondų/„Žalgiriečiai“ net penkiskart tapo TSRS krepšinio čempionato aukso medalių laimėtojais. Triumfo akimirka 1986 m. |
Kauno „Žalgiris“ netrukus minės savo 70 metų jubiliejų. Nuo pat komandos įkūrimo 1944 m. sportininkus lydėjo sėkmė. „Žalgiriečiai“ iki 1989 m. net penkiskart tapo TSRS krepšinio čempionato aukso medalių laimėtojais, septynis kartus iškovojo sidabrą ir šešis kartus tarp visų krepšinio ekipų buvo treti. Nugalėti priešininką – Maskvos CASK „Žalgirio“ komandai, o kartu ir visai Lietuvai reikšdavo daugiau nei sportinę pergalę. Tai būdavo triumfas prieš valstybę, kuri realybėje buvo daug galingesnė, be to stiprus politinis priešas, okupantas. Pergalės prieš Maskvos CASK Lietuvoje tapdavo savotiška nacionaline švente. Atkūrus nepriklausomybę, fortūna nuo „Žalgirio“ sportininkų nenusisuko – iškovota Europos krepšinio bei Eurolygos taurė, vyrai ne kartą pasipuošė auksiniais Lietuvos krepšinio lygos žiedais.
Kad oranžinio kamuolio liga bent jau Kaune nepagydoma, akivaizdžiausiai įrodo 1939-aisiais laimėtas Europos vyrų krepšinio čempionatas. Taip pat daugybė dabar, per nepriklausomybės metus, iškovotų pergalių, 2011- aisiais Kaune vykusios finalinės Europos vyrų krepšinio čempionato varžybos. Garbingas „Žalgirio“ vardas suteiktas ir praėjusiais metais Kaune duris atvėrusiai įspūdingo dydžio arenai. Ji didžiausia ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
Be ko neįsivaizduojamas miesto centras?
Kiekvienas kaunietis greičiausiai atsakytų, jog be garsiosios Laisvės alėjos. Neatsitiktinai ši gatvė gana dažnai pavadinama miesto siela. 1,6 km ilgio gatvė kauniečių bei miesto svečių itin mėgiama dėl joje vykstančių kultūrinių renginių, mugių, šurmuliuojančio parduotuvių, kavinių, restoranų gyvenimo.
 |
| Nuotr. iš KAVB fondų/XX a. pradžioje Laisvės alėja garsėjo arklių traukiamu tramvajumi – „konke“. |
Ypatingas ir unikalus Laisvės alėjos bruožas yra tas, kad tai ilgiausia pėsčiųjų gatvė Rytų Europoje. Pastarąją puošia įvairios skulptūros, beveik 600 liepų, kurias pasodino patys kauniečiai. Įdomu yra ir tai, jog Laisvės alėjos pradžia ir pabaiga tiksliai parodo rytų ir vakarų kryptis.
Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, už Laisvės alėją kauniečiai turėtų būti dėkingi Rusijos carui. Iki XIX a. vidurio šioje vietoje buvo miškas. Carui nusprendus plėsti miestą, buvo suprojektuotas taisyklingas gatvių ir kvartalų tinklas bei trys aikštės. Gatvė buvo nutiesta platesnė nei įprastai, ją sudarė dvi važiuojamosios dalys, atskirtos plataus tako. O pavadinta ji buvo Nikolajaus prospektu – caro garbei. Laisvės alėjos pavadinimą garsioji miesto gatvė gavo tik praėjusio šimtmečio pradžioje,. – pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metinių proga.
Miesto simboliu tapusi Laisvės alėja neįsivaizduojama be savo simbolių. Tai tarpukaryje garsios kavinės ir restoranai – Konrado kavinė, „Metropolis“, „Versalis“, kadaise gatvė garsėjo arklių traukiamu tramvajumi – „konke“. Nereikėtų pamiršti ir fontano. Užtenka jaunimui pasakyti „Susitinkam prie fontano“ – ir visiems aišku, kur. Seniau viena populiariausių susitikimų vietų buvo prie Laisvės alėjoje esančio centrinio pašto. Šis pastatas laikomas miesto architektūriniu paminklu. Laisvės alėjoje pastatyti paminklai Vytautui Didžiajam, dainininkui D. Dolskiui, R. Kalantos atminimas įmažintas skulptūrinėje kompozicijoje „Aukos laukas“ .
 |
| R.Vaitilavičienės nuotr., KAVB fondai/Laisvės alėja, Soboras |
Trumpai apie „Kauno rinktinius“
„Kauno rinktinius“ sudaro šios kategorijos: Kauno siela (pretenduoja: Nemuno ir Neries santaka; Kauno „Žalgiris“; Laisvės alėja); Asmenybė, garsinanti Kauną (pretenduoja: Giedrius Kuprevičius, Algimantas Miškinis, Zigmantas Kiaupa); Žinomiausias pasaulio kaunietis (užsienio kaunietis) (pretenduoja: Arvydas Sabonis, Valdas Adamkus, Jurgis Mačiūnas); Įvykis, projektas, garsinantis Kauną (pretenduoja Kaunas Jazz, Hanza dienos, Pažaislio festivalis, Kauno bienalė TEKSTILĖ); Kauno iniciatyvos (pretenduoja: Rotušės aikštės draugijos iniciatyvos, Sporto ir poilsio aikštelių viešosiose erdvėse įrengimas, Santakos išgenėjimas).
• Kuris iš nominantų yra vertas didžiausios pagarbos ir pasididžiavimo, nuspręsti gali patys kauniečiai – specialioje naujienų portalo www.15min.lt rubrikoje kiekvienas gali balsuoti už jam labiausiai patikusį kandidatą.
• Pretendentų į „Kauno rinktinius“ sąrašas sudarytas iš kauniečių pasiūlytų kandidatų. Po tris pasiūlytus pretendentus į kiekvieną kategoriją atrinko komisija, kuri buvo suburta iš Kaunui neabejingų visuomenės atstovų.
• „Kauno rinktinių“ nugalėtojų, kuriuos rinks ir kauniečiai, sąrašas bus paskelbtas birželio viduryje.
• Rinkimus inicijavo alaus darykla „Volgas Engelman“. Projekto partneriai: Kauno apskrities viešoji biblioteka bei savaitraštis ir naujienų portalas „15min“.
