Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 24, 10:04 Atnaujinta 2022 05 24, 10:26

Kauno vizija iki 2030-ųjų: sumanus, dinamiškas ir tvarių pokyčių miestas – traukos centras

Oficialu – Kauno taryba antradienį patvirtino strateginį plėtros planą (SPP) ir tolesnę miesto augimo kryptį iki 2030-ųjų. Kokybinio proveržio siekiama ekonomikos, kultūros, švietimo ir sporto, miesto valdymo, teritorijų plėtros, darnaus judumo bei žaliojo kurso srityse. Svarbiausias miesto dokumentas pakoreguotas atsižvelgiant į gyventojų pastabas.
Kauno panorama
Kauno panorama / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

„Pokyčiai ir miesto augimas prasideda kryptingai planuojant strateginius procesus. Rezultatai taip pat neatsiejami nuo pačių gyventojų lūkesčių, noro gerinti gyvenimo kokybę. Būtent tai leido suformuoti miesto prioritetines sritis iki 2030-ųjų“, – Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Miestas išsikėlė tikslus per ateinančius aštuonerius metus auginti ekonomiką, užtikrinti darnią teritorijų plėtrą, stiprinti darnų judumą bei žaliąjį kursą. Kauno prioritetu taip pat išlieka sveikatos ir socialinės apsaugos, švietimo ir sporto, kultūros, turizmo ir kitos sritys.

Plano kūrime dalyvavo daugiau kaip 100 ekspertų, vyko susitikimai ir viešos diskusijos su kauniečiais bei miesto bendruomenių atstovais. Įvertinta esama situacija, turimi ištekliai, atlikti gyventojų nuomonės tyrimai, duomenų analizės.

„Strateginis plėtros planas numato trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus. Siekiame, kad Kauno miestas būtų atviras inovacijoms, patogus mokytis, dirbti ir kurti šeimą, leisti laisvalaikį. Taip pat siekiantis ir įgyvendinantis tvarius pokyčius, besilaikantis žaliojo kurso – užtikrinant tvarią plėtrą bei įtraukiant pačius kauniečius“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Sulaukta apie 20 pasiūlymų

Rengimo procese visi norintieji galėjo susipažinti su strateginio plėtros plano dokumentu, teikti pastabas ir pasiūlymus, užduoti rūpimus klausimus viešame pristatyme visuomenei. Sulaukta beveik dvi dešimtys juridinių ir fizinių asmenų pasiūlymų.

Gyventojams labiausiai rūpėjo teritorijų plėtros, darnaus judumo bei žaliojo kurso temos. Tarp jų – pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros gerinimas, viešojo transporto prieinamumas, paveldosauginiai klausimai ir konsultacijos, kiemų, kelių ir žaliųjų plotų tvarkymas, taršos mažinimas bei efektyvesnis rūšiavimas.

Iškelti klausimai bei pasiūlymai apsvarstyti plano rengimo koordinacinėje darbo grupėje. Dalis jų, orientuoti į lokalias problemas, bus svarstomi toliau ir pateks į naujai rengiamą strateginį veiklos planą 2023–2025 metams. Pasiūlymai, kurie atitiko SPP lygį, papildė planą iki 2030-ųjų.

Strateginis plėtros planas antradienį balsų dauguma patvirtintas Kauno miesto tarybos posėdyje. Su naujausia strateginio plėtros plano projekto versija galima susipažinti internete: kaunas.lt.

Planas turi ir trūkumų

Anot opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnės Editos Gudišauskienės, plane ji pasigedo išsamesnės gyventojų saugumo analizės.

Pasak jos, Kaunas pagal saugumo suvokimo lygio rodiklį atsilieka ne tik nuo Vilniaus, bet ir nuo bendro šalies vidurkio, todėl nereikėtų apsiriboti vien tik gyventojų saugumo gatvėse užtikrinimu, atnaujinant ar naujai įrengiant gatvių apšvietimą.

Kauno tarybos narės teigimu, reikėtų į saugumo užtikrinimo priemonių įgyvendinimą pažiūrėti plačiau.

„Vaizdo stebėjimų kamerų viešosiose vietose plėtra, saugios kaimynystės grupių kūrimosi skatinimas bendruomenėse leistų sumažinti ne tik nusikalstamumo lygį. Šios priemonės kaip niekad aktualios karo Ukrainoje kontekste. Saugios kaimynystės grupės prisidėtų prie saugios gyvenamosios aplinkos kūrimo, galėtų padėti miestiečiams pasiruošti pilietiniam pasipriešinimui, ekstremalioms situacijoms ir civilinės saugos klausimais“, – įsitikinusi E.Gudišauskienė.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Edita Gudišauskienė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Edita Gudišauskienė

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Kauno taryboje narys Vygantas Gudėnas pastebėjo, kad turėtų būti skirtas pakankamas dėmesys miestiečių sveikai gyvensenai ir sportui. Kaip teigė V.Gudėnas, plėtros plano pristatymo metu nesulaukė įtikinamų argumentų, kodėl sportas yra vienoje prioritetinėje kryptyje su švietimu.

„Šiuo metu ypač išryškėjo sporto ir sveikatinimo infrastruktūros koordinavimo ir bendradarbiavimo stoka. Miesto gyventojai tampa vis mažiau aktyvūs. Suaugusiųjų fizinis aktyvumas mažesnis nei Lietuvos rodiklis. Sumažėjo sporto ir sveikatingumo renginiuose dalyvaujančių asmenų skaičius. Ar neatsitiks taip, kad sportas liks kaip podukra šioje kryptyje ir bus užgožtas aktualių švietimo problemų. Norint didinti vaikų bei jaunimo laisvalaikio užimtumą ir gerinti gyventojų sveikatą, būtina skirti pakankamą dėmesį sporto ir sveikatinimo plėtrai“, – įsitikinęs tarybos narys.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min