Griauti, tęsti brangų projektą ar jį taisyti. Tokius variantus kviečia svarstyti Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius.
Pirkinį lydėjo skandalai
Buvusią „Saulutės“ parduotuvę Didžiosios Rinkos aikštėje, tiksliau, jos griuvėsius savivaldybė už daugiau kaip 100 tūkst. eurų įsigijo 2012 m. Statinys daug metų priklausė nekilnojamojo turto įmonei „Edvervita“, kurios pagrindiniu akcininku tuo metu buvo V.Uspaskichas.
Šiuo sprendimu susidomėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Mat Kėdainių rajono taryboje tuo metu dirbo ir balsavo ne tik partiniais, bet ir verslo ryšiais su V.Uspaskicho įmonėmis susiję politikai.
VTEK nustatė, kad tarybos narys Juozas Gaidamavičius, būdamas koncerno „Vikonda“ darbuotojas ir „Edvervita“ valdybos narys, dalyvavo savivaldybės tarybos posėdyje ir pasisakė sprendžiant klausimą dėl griuvėsių išpirkimo. Tiesa, po to jis nusišalino ir apie tai informavo kitus tarybos narius.
VTEK nustatė, kad tarybos narys Juozas Gaidamavičius, būdamas koncerno „Vikonda“ darbuotojas ir „Edvervita“ valdybos narys, dalyvavo savivaldybės tarybos posėdyje ir pasisakė sprendžiant klausimą dėl griuvėsių išpirkimo.
Konstatuota, kad Viktoras Fiodorovas, buvęs Darbo partijos centrinės būstinės vadovo pavaduotojas, balsavimo metu buvo tiesioginiame V.Uspaskicho pavaldume ir nuo jo priklausomas, todėl negalėjo būti objektyvus, balsuodamas dėl nekilnojamojo turto išpirkimo.
Įstatymą pažeidė ir Vygantas Vanagas, koncerno „Vikonda“ kontroliuojamos įmonės „Kėdainių konservų fabrikas“ darbuotojas, todėl irgi negalėjo būti objektyvus.
Visgi šios VTEK išvados nepadarė įtakos sprendimui, tarybos nariams tik pagrūmota pirštu.
Užstotų bažnyčią
Įsigijusi pastatą Kėdainių valdžia ketino buvusios „Saulutės“ parduotuvės vietoje pastatyti modernų statinį, kuris priklausytų M.Daukšos bibliotekai.
Tam planuota išleisti daugiau kaip 2,3 mln. eurų. Tačiau ne tik išlaidos labiausiai piktino nemažą dalį miesto visuomenės. Ketinta statyti trijų aukštų statinį, o tada jis užstotų kalvinų (evangelikų reformatų) bažnyčią.
„Toks statinys pažeistų seną Kėdainių architektūrinę tradiciją nestatyti centre aukštesnių nei Rotušė pastatų, – įsitikinęs Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. – Mūsų senamiestis atspindi Kėdainių XVII amžiaus aukso amžių. Gal ankstesnė valdžia naujuoju pastatu, kuris gožtų kitus, norėjo parodyti, kad tikrasis aukso amžius Kėdainiuose tada, kai valdo ji?“
R.Žirgulis mano, kad buvusios parduotuvės vietoje galėtų būti žemesnis šiuolaikiškas statinys.
Jam pritaria ir archeologas Algirdas Juknevičius. „Visoje Europoje laikomasi konstantos, kad visuomeninio ar gyvenamojo namo negalima iškelti aukščiau nei bažnyčia ir rotušė. Didžiosios Rinkos aikštėje taip pat nebuvo didžiulių tūrių namų, nes dominavo pagrindiniai pastatai – rotušė ir bažnyčia“, – teigė jis.
Yra įvairių nuomonių
Naujoji Kėdainių valdžia kvietė elektroniniu paštu siųsti nuomones, ką daryti su griuvėsiais.
Yra ir palaikančių ankstesnį projektą, tačiau tokių mažuma. Labiausiai diskutuojama, ar nevertėtų išvis atsisakyti projekto ir nušluoti statinį. Tada niekas neužstotų vaizdo į bažnyčią. Beveik antra tiek pasisako už pradėto darbo tęstinumą, bet nori žemesnio pastato.
Kėdainių rajono meras S.Grinkevičius linksta prie kompromisinio varianto. „Jau atliktas nemažas įdirbis, sutvirtinti pamatai, parengtas projektas. Tik esu įsitikinęs, kad tai turi būti ne trijų aukštų pastatas, o vieno su mansarda“, – mano meras.
S.Grinkevičius įsitikinęs, kad bibliotekos filiale galėtų įsikurti kino salė, įrengtoje scenoje vyktų nedideli koncertai. „Čia galėtų būti jaunimui skirta kultūrinė erdvė. Dabar miesto aikštė apmirusi, o įdomios veiklos pasiūliusi biblioteka ją pagyvintų“, – kalbėjo meras.
S.Grinkevičius teigė, kad bus klausiama visuomenės nuomonės ir dėl ankstesnės valdžios projekto – lasvalaikio centro statybos. „Jam buvo numatyta 4 – 5,8 mln. eurų. Manau, tai per daug didelė suma“, – sakė S.Grinkevičius.
