Sekite 15min Google
„Yra noras išlaikyti rimtį, bet atsakyti kietai. Tai rimtį matome, kad sugebėjome išlaikyti. Tas atsakymas kietai turėtų vis tiek, man atrodo, sekti paskui šį incidentą, visų pirma, pajėgomis“, – LRT laidoje „Dienos tema“ pirmadienį kalbėjo užsienio reikalų ministras.
„Taip pat galbūt ir nevieša komunikacija Rusijai, nes tiek „Rytų sargybos“, tiek „Baltijos sargybinio“ operacijos parodė, kad kai padidiname pajėgas regione, kai Rusijai tas yra nepriimtina, imasi atsargumo priemonių ir sustojo incidentai prieš Lenkiją, taip pat sustojo infrastruktūros gadinimas Baltijos jūroje“, – sakė K. Budrys.
„Tai nereiškia, kad kiekvienu atveju tai buvo planuota, daryta su intencija, gadinta. (...) Po šio įvykio turi būti lygiai tas pats“, – pridūrė ministras.
Kaip rašė BNS, Lenkijos pareigūnai praėjusį ketvirtadienį pranešė, jog rytiniame Liublino regione po sprogimo, įvykusio Rusijai surengus naujas raketų atakas prieš kaimyninę Ukrainą, liko maždaug dešimties metrų skersmens krateris.
Lenkijos gynybos ministras tvirtino, kad raketa Ch-101 buvo pagaminta netoli Maskvos, tuo metu Liublino prokuratūros atstovas nurodė, kad ekspertui iš Ukrainos nekilo dvejonių dėl raketos kilmės ir modelio.
Savo ruožtu šalies užsienio reikalų ministerijos atstovas teigė, jog tokias raketas naudoja išskirtinai Rusijos strateginė aviacija.
NATO patvirtino, kad Lenkijoje nukritęs objektas buvo Rusijos raketa, incidentą pasmerkė Europos lyderiai. Aljansas taip pat nurodė palaikantis glaudų ryšį su Varšuva ir žadėjo toliau imtis visų būtinų priemonių valstybių narių teritorijai apginti.
„Jeigu trūksta pajėgumų, mes privalome juos padidinti, nes negalime normalizuoti tokio pobūdžio situacijų, kai raketos įskrenda į mūsų oro erdvę. Ir galų gale politinis atsakas kaip organizacijos, man atrodo, galėjo būti tikrai stipresnis“, – nacionaliniam transliuotojui sakė K. Budrys.
Raketa nukrito netoli Tarnava Kolonijos kaimo Rytų Lenkijoje, maždaug už 80 km nuo Ukrainos sienos, naktį, kai Maskva intensyviai atakavo Ukrainą, paleidusi 74 raketas ir 284 dronus.
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais Rusijos dronai ir raketos yra smogusios ir kitoms Rytų Europos valstybėms, ypač Rumunijai ir Moldovai.
