Anot jo, Lietuva negali leisti suabejoti šalyje vykstančių procesų demokratiškumu.
„Kai tai yra politiniai vertinimai, kai tam tikros deklaracijos yra priimamos ir, turiu omenyje ir tą pačią Europos Parlamento rezoliuciją, tai yra vienas dalykas. Ir aš ten turiu skepsio dėl to, kaip procesas vyko ir kas joje yra parašyta. Kai tai yra komisijų, kurios yra įgaliotos ir ekspertiniu lygiu vertinti įstatymų leidybą, tai yra visai kas kita, tai yra daug rimčiau“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Aš turiu omenyje Venecijos komisijos išvadas. Žinoma, kad tai reikia turėti omeny ir atsižvelgti, nes Lietuva neturi sau prabangos ir teisės sukelti abejonių tiek dėl demokratijos proceso, tiek dėl žiniasklaidos laisvės. Bet aš esu įsitikinęs, kad ir viena, ir kita bus užtikrinta“, – teigė jis.
K.Budrys akcentavo, kad Lietuva turi išlaikyti aukštas žiniasklaidos laisvės reitinguose užimamas pozicijas. Tai, anot ministro, atspindi ir šalies demokratinį lygį bei „tam tikrą standartą regione, kurį norime matyti“.
„Pranešimai apie tai, kad mes čiuožiame jau atgal, aš dar kartą pasakysiu, jie neturi pagrindo, kaip kad ir vertinimas iš Europos Komisijos dėl demokratijos ir teisės viršenybės būklės Lietuvoje to nerodo. Tačiau turėtume atsižvelgti į mums siunčiamus tam tikrus signalus“, – sakė jis.
BNS rašė, kad Seimas po pateikimo yra pritaręs darbo grupės parengtoms LRT įstatymo pataisoms, jas dabar svarsto Kultūros komitetas.
Projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, peržiūrimos jos funkcijos.
Projektu ribojamas kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimas kuriant nacionalinio transliuotojo turinį. Tam reikėtų LRT tarybos leidimo. Šiame projekte keičiami ir įstaigos generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai.
BNS skelbė, kad valdančiųjų siekis skubos tvarka priimti LRT generalinio direktoriaus atleidimą lengvinančias pataisas gruodį prie Seimo išprovokavo kelis protesto mitingus dėl grėsmės žodžio laisvei, kuriuose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Nepavykus įstatymo pakeitimų priimti skubiai, Seime sudaryta transliuotojo valdyseną peržiūrinti darbo grupė. Būtent jos parengtą projektą kritikuoja dalis žurnalistų bendruomenės, aukštųjų mokyklų ekspertų.
