Taip jis kalbėjo antradienį Vilniuje susitinkant Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir Baltijos šalių prezidentams.
„Europos Sąjunga jau yra paleidusi projektą – Rytų flango sargyba. Ir jo rėmuose mes norime, kad būtų atitinkamos investicijos: į antidronines priemones, į gyventojų įspėjimo priemonių plėtrą, taip pat peržiūrėti tas programas, susijusias su priedangomis“, – LRT radijui antradienį sakė K.Budrys.
„Stogo remontas yra viso namo gyventojų reikalas, o ne tų, kurie gyvena palėpėje. Dabar mes kartais jaučiamės kaip tie, kurie turime visą naštą ant savęs pasiimti ir visas blogas pasekmes pasiimti, turiu omenyje, ekonomines pasekmes, patrauklumą investicijoms. Taip negali būti. Visa Europos Sąjunga privalo į tai investuoti“, – pridūrė jis.
Šiemet vasarį Lietuva ir dar aštuonios ES šalys paskelbė steigiančios „EastInvest“ platformą rytų pasienio saugumui ir investicijoms stiprinti.
Tarp šių priemonių yra ir K.Budrio minėta „Rytų flango sargybos“ iniciatyva, taip pat – Europos dronų gynybos iniciatyva.
K.Budrys sakė vertinantis Vakarų partnerių politinį dėmesį regiono patiriamoms problemoms, bet ragino Bendriją priimti aiškius „finansinius ir organizacinius“, o NATO – „karinius sprendimus“.
Ministras tvirtino, kad antradienį su U. von der Leyen bus aptariama didesnė finansinė parama regionui, bet Europos Sąjunga „nėra tik apie pinigus“.
„Tai yra ir didžiulė mašina, kuri gali rengti siūlymus, (...) įgyvendinti tam tikras iniciatyvas regioniniu lygiu“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
U.von der Leyen praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusija ir Baltarusija yra tiesiogiai atsakingos už dronus Baltijos šalyse, o vieši Rusijos grasinimai šių valstybių atžvilgiu yra visiškai nepriimtini.
