Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kęstutis Girnius: Vladimiro Putino veiksmai tik sustiprins NATO

Kęstutis Girnius
BFL nuotr. / Kęstutis Girnius
Šaltinis: Radijas „Laisvoji banga“
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Yra 28 šalys, kurios turi daug skirtingų interesų, todėl ir sunku rasti vieną nuomonę Ukrainos atžvilgiu. Juo labiau, kad kiekviena šalis turi veto teisę. Aš manau, kad yra klaidinama pabrėžiant, jog didesnės Vakarų valstybės trukdo vieningai politikai, nes nenori taikyti sankcijų“, – „Laisvajai bangai“ kalbėjo politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.

„Štai Slovakija pasisakė, kad vetuos bet kokį nutarimą, jei jis bus kenksmingas jos ūkiui. Vengrija ir Bulgarija tai taip pat sankcijų politiką vertina skeptiškai. Todėl čia nėra geografinio susiskirstymo dėl nuostatų Ukrainos atžvilgiu“, – teigė politikos apžvalgininkas.

Vertindamas Vokietijos laikyseną Ukrainos ir Rusijos karo kontekste, K. Girnius svarstė, kad Vokietijos atstovai vis dar jaučiasi kalti dėl  Antrojo Pasaulinio karo, kai žuvo per 20 mln. piliečių. 

Bet per pastaruosius keletą mėnesių Vokietijos pozicija labai pakito. Sankcijas vertinusi labai skeptiškai, dabar ši šalis gana energingai jas palaiko. Jei bus įvestos šiek tiek griežtesnės sankcijos, tai Vokietija turės vyraujantį vaidmenį.

„Todėl ji už tai prisiima atsakomybę“, – pabrėžė pašnekovas. Daug lemia ir pragmatiniai šios šalies interesai – Vokietija daug eksportuoja į Rusiją.

„Bet per pastaruosius keletą mėnesių Vokietijos pozicija labai pakito. Sankcijas vertinusi labai skeptiškai, dabar ši šalis gana energingai jas palaiko. Jei bus įvestos šiek tiek griežtesnės sankcijos, tai Vokietija turės vyraujantį vaidmenį“, – įsitikinęs K. Girnius.

K. Girnius teigė nemanantis, kad Vakarai įsitrauks į karą.

„To nenori nei Europa, nei Amerika. Visgi pasekmes prognozuoti sunku. Sankcijos dabar neturės tokio greito poveikio, bet kai kurios pastebimos ir dabar – štai Rusijos rublio vertė krito per 12 proc., akcijų vertė smuko, Rusiją pradėjo aplenkti užsienio investicijos“, – jau matomas pritaikytų sankcijų pasekmes vardijo pašnekovas.

Paklaustas, ar galime tikėtis, kad JAV Europoje dislokuos savo karius, K. Girnius teigė abejojantis, kad Jungtinių Amerikos Valstijų administracija priims tokį sprendimą: „Jei kalbėtume, pavyzdžiui, apie 10 000 karių, kurie Amerikoje nėra šauktiniai, dislokavimą ES teritorijoje, turėtume pagalvoti, kad kartu su jais atvyktų ir kone tiek pat šeimų, kurioms reikėtų įsikurti. Todėl tai nėra sprendimas“.

JAV gynybai vis dar išleidžia keliskart daugiau nei Rusija ar bet kokia kita ES šalis. Europos atveju viskas kitaip. Ir vieną gėdingiausių vietų čia užima Lietuva, kuri visą laiką kalbėjo apie Rusijos pavojų, o skyrė mažiau nei 1 proc. BVP šalies gynybai. 

Pasak K.Girniaus, ES per ilgai buvo užliūliuota pacifistinių nuotaikų. „JAV gynybai vis dar išleidžia keliskart daugiau nei Rusija ar bet kokia kita ES šalis. Europos atveju viskas kitaip. Ir vieną gėdingiausių vietų čia užima Lietuva, kuri visą laiką kalbėjo apie Rusijos pavojų, o skyrė mažiau nei 1 proc. BVP šalies gynybai. Vakarų Europos šalys įsivaizdavo, kad gyvena labai taikioje aplinkoje ir kad pinigai skiriami gynybai, yra tik lėšų eikvojimas, tačiau įvykiai Ukrainoje gali įtikinti politikus, kad yra rimtų pavojų.

Kai kurie politikos apžvalgininkai svarsto, kad kurį laiką NATO apskritai neturėjo įvardintos misijos ir tai net kėlė abejonių dėl šio karinio aljanso tolesnio likimo. O štai dabar jau tarsi aišku, kam NATO reikalingas – jis turi būti pasirengęs atremti Rusijos agresiją. Taigi galime teigti, kad Vladimiro Putino veiksmai tik sustiprins NATO“, – požiūrį dėstė politikos apžvalgininkas.

Radijas „Laisvoji banga“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min