TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kęstutis Trečiokas: urėdijų išsaugojimas naudingas tik urėdams

Kęstutis Trečiokas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Kęstutis Trečiokas
Šaltinis: BNS
0
A A

Seimo sprendimas įstatymu įtvirtinti 42 urėdijas naudingas tik patiems urėdams, o ne miško pramonei, mano aplinkos ministras. Pasak Kęstučio Trečioko, išlaikyti didelę urėdijų administraciją nėra efektyvu, be to, dabar bus sunkiau keisti finansinių sunkumų turinčių urėdijų veiklą.

„Toks sprendimas yra naudingams patiems urėdams. Ne miškui, ne ūkio subjektams, kadangi tai yra tam tikras draudimo polisas, kad tu esi nepajudinamas. Pirmiausiai dėl šito sprendimo urėdai kreipėsi į Seimą, bet niekas neatėjo į ministeriją paklausti, ar tikrai rengiamės mažinti urėdijų skaičių. Esu sudaręs darbo grupę, kuri parengs išvadas, ir tada bus galima piktintis, ar fiksuoti skaičių“, – BNS sakė K.Trečiokas.

Pasak jo, urėdijoms keliami aukšti pelningumo reikalavimai, tad jų siekdamos įmonės mažina miškininkų, tačiau išlaiko tą patį administratorių skaičių.

„Nuo 1997 metų 124 girininkijų skaičius sumažintas iki 350. Ką tai reiškia? Kadangi urėdijos yra valstybės įmonės ir joms reikalavimai gana griežti – 5 proc. pelningumas, tai jos, siekdamos nepatekti į problemines įmones, jie randa sprendimą tokį, kad mažina tiesiogiai miške dirbančių žmonių skaičių, išlaikydami specialistų, dirbančių kabinetuose, skaičių. Nemanau, kad tai pats geriausias sprendimas“, – tikino ministras.

Reikia peržiūrėti sistemą

Ministras teigė, kad problemų urėdijoms sukėlė šilta žiema – buvo perkama mažiau biokuro, tad smuko ir pajamos. Dėl to reikia peržiūrėti pačią valstybinių miškų valdymo sistemą. Anot K.Trečioko, jeigu darbo grupė nuspręs, kad urėdijas reikia pertvarkyti, tai bus bandoma daryti, tačiau naujausios įstatymo pataisos šį procesą apsunkins.

„Toks įtvirtinimas urėdijų skaičiaus apriboja galimybę efektyviai valdyti šį ūkį – kiekvieną kartą, norint daryti kokį nors pakeitimą, reikės eiti į Seimą. Aš manau, kad valstybėje nustatyti, kiek turi būti vaistinių, plytinių ir kitų ūkio subjektų, nėra geras dalykas. Bet tai reiškia, kad kažkurioje urėdijoje kilus ekonominių problemų, teks eiti į Seimą, kad ten reikia daryti pakeitimus“, – sakė K.Trečiokas.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Kęstutis Trečiokas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Kęstutis Trečiokas

Anot jo, siekiama optimizuoti miškų valdymą, tačiau urėdijų jungimas ir administratorių mažinimas yra tik vienas iš variantų. Pasak ministro, taip pat svarstoma galimybė mažinti automobilių parką, administracinių patalpų, o miške dirbančių žmonių skaičių norima išlaikyti tokį pat.

Pasak K.Trečioko, dabar kyla kurioziškų situacijų – kai kuriais atvejais urėdija negali pasiimti iš kitos urėdijos miškakirtės, tam turi būti skelbiamas konkursas, kurį kitame Lietuvos pakraštyje esančios urėdijos. Tokiu atveju turtas valdomas neefektyviai, nes įranga gabenama iš toliau, o šalia esanti mašina stovi be darbo. Kaip šias problemas spręsti, pasak jo, darbo grupė pasiūlys birželį.

Pasak K.Trečioko, dabar kyla kurioziškų situacijų – kai kuriais atvejais urėdija negali pasiimti iš kitos urėdijos miškakirtės, tam turi būti skelbiamas konkursas, kurį kitame Lietuvos pakraštyje esančios urėdijos. 

„Reikia, kad specialistai, žinantys, kokių darbuotojų reikia, parengtų išvadas. Man pažadėjo, kad birželį jaus bus išvados, o tada eisime į Seimą ir aiškinsimės, ką daryti“, – teigė K.Trečiokas.

Paklaustas, ar urėdijų sujungimas nėra naudingas privačiam verslui, ministras teigė, kad mažesnės ir silpnesnės urėdijos kaip tik gali būti patogesnės verslui, nes jam lengviau konkuruoti.

„Lygiai taip pat būtų galima teigti, kad tai yra verslo interesas, kad būtų galima tą verslą ištaškyti – po vieną silpną urėdiją lengva prispausti, verslas darosi nerentabilus ir privatus miško savininkas įgyja pranašumą. Bet čia irgi reikia pasižiūrėti, nes urėdija nėra lygi urėdijai, nes kai kurios urėdijos yra turtingos, su gera technika, o kitos turi pelkėtus plotus, kur šiltą žiemą technika apskritai negali įvažiuoti“, – BNS aiškino ministras.

Seimas antradienį atsižvelgė į dviejų – Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos – komitetų siūlymą ir atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl pataisų, kurios nekeičia Lietuvoje veikiančių urėdijų valdymo bei veiklos modelio.

D.Grybauskaitė iš karto po balsavimo pareiškė, kad miškų ūkio pertvarka yra Vyriausybės atsakomybė, o įstatymą ji vetavo premjero prašymu. Tuo metu premjeras pareiškė, kad įstatymo pataisos yra antikonstitucinis.

Tokiu balsavimu Seimas užkirto kelią Aplinkos ministerijos planuotai urėdijų stambinimo reformai, dėl ko darbo netektų apie 350 darbuotojų. Jeigu Vyriausybė nuspręstų reformuoti miškų ūkį, jai teks prašyti Seimo keisti Miškų įstatymą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min