Neįgalius sportininkus toks taupymas varo į neviltį, rašo „Vilniaus diena“.
Vyriausybė trečiadienį nuspręs, ar dvejiems metams sumažinti sportininkams skiriamas premijas. Pagal Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teikiamą nutarimo projektą premijos sportininkams būtų sumažintos dvejiems metams – nuo ateinančių metų sausio iki 2012-ųjų pradžios.
Visos premijos nutarimo projekte rėžiamos pusiau. Pavyzdžiui, jeigu vardinį kvietimą į Turkijoje vyksiantį pasaulio čempionatą gavusi Lietuvos rinktinė iškovotų auksą, sportininkams tektų ne po 80 tūkst. litų, kaip numato dabar galiojanti tvarka, o po 40 tūkst. litų.
Tiek pat sumažintos premijos visų sporto šakų atstovams. Už sidabrą pasaulio pirmenybėse krepšininkai gautų ne 50, o 25 tūkst. litų, o už bronzą – 15 tūkst. litų. Mažiausia premija pasaulio čempionatų dalyviams skiriama už šeštą vietą. Premija vėl pjaunama pusiau – nuo 10 iki 5 tūkst. litų.
Perpus premijos mažinamos ir olimpinių žaidynių dalyviams.
Neįgaliųjų sporto atstovai Lietuvoje visuomet premijuojami kuklesnėmis sumomis. Pavyzdžiui, pagal dabartinę tvarką už pergalę neįgaliųjų pasaulio čempionate sportininkams numatoma 15 tūkst. litų premija. Neįgaliųjų sportininkų sidabrą valstybė vertina 12 tūkst., bronzą – 10 tūkst. litų. Tačiau ir šias sumas užsimota mažinti perpus.
Jei Vyriausybė pritars VRM siūlymui, Europos čempionato auksą pelnę neįgalieji iš valstybės gaus po 4 tūkst. litų. Jei jie laimės sidabro medalius, premija sieks 3 tūkst. litų, o valstybės atlygis už Europos neįgaliųjų čempionato bronzą sieks 2 tūkst. litų – mažiau už vieną vidutinį darbo užmokestį.
Negalią turintiems sportininkams, pelniusiems aukso medalius į parolimpinių žaidynių programą neįtrauktų sporto šakų Europos čempionatuose, premija pagal naują tvarką sieks 1,5 tūkst. litų. Už sidabro medalius jiems valstybė atsidėkos 1 tūkst. litų, o už bronzą skiriama suma bus mažesnė už minimalią algą – sieks 500 litų.
Vyriausybei teikiamame dokumente VRM aiškina, kad per pusę kirpti visų sportininkų premijas verčia sunki šalies finansinė padėtis. Tokius pasiūlymus ministerijai pateikė Kūno kultūros ir sporto departamentas. Ministerija teigia, kad pakeitus tvarką premijų dydžiai „atitiks valstybės galimybes“.
Sporto klausimus kuruojantis VRM viceministras Algimantas Vakarinas nesiryžo įvertinti ministerijos teikiamo pasiūlymo pranašumų. „Negaliu nieko komentuoti, nes dabar nesu pasiruošęs, nesu susipažinęs su siūlymu. Galėsime apie tai pakalbėti vėliau“, – teigė viceministras.
Tą patį A.Vakarinas atsakė ir paklaustas, kokią valstybės globą jus negalią turintis sportininkas, už Europos pirmenybių medalį gausiantis 500 litų.Gal valstybė tegu sau tuos 500 litų pasilaiko. Jau geriau nedaryti cirkų, toks žingsnis nedaro garbės tiems, kurie jį palaiko.
„Gal valstybė tegu sau tuos 500 litų pasilaiko. Jau geriau nedaryti cirkų, toks žingsnis nedaro garbės tiems, kurie jį palaiko“, – piktinosi Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos (LNSF) prezidentas Anatolijus Čupkovas.
LNSF vadovas sakė nesupratęs, kodėl premijos neįgaliesiems mažinamos taip pat, kaip ir sveikiems sportininkams, nors jos ir taip kelis kartus kuklesnės.
„Negalią turinčių sportininkų pergalės reiškia ne tik laimėtas varžybas, bet ir pergalę prieš pačią negalią. Tokie atvejai suteikia jėgų kitiems žmonėms, parodo jiems, kaip galima gyventi, jei esi neįgalusis. Neseniai grįžau iš Indijos, kur vyko negalią turinčių žmonių žaidynės. Serbijos disko metikas pasiekė pasaulio rekordą ir gavo už tai 35 tūkst. eurų. Mūsiškiai, laimėję sidabrą, gavo 8 tūkst. litų. Tokios ir proporcijos“, – požiūriu į neįgaliųjų sportą stebėjosi A.Čupkovas.
Parolimpinis čempionas Vytautas Girnius tvirtino, kad nei sveiki, nei neįgalūs sportininkai nenusipelnė, kad premijos už jų pergales būtų braukiamos perpus. „Tai nesąmonė. Tokie dalykai pažeidžia mūsų teises – ne tik negalią turinčių, bet ir visų sportininkų“, – tikino jis.
