Trečiadienį šis parlamentinis komitetas svarstė du alternatyvius Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektus, kuriems po pateikimo buvo pritarta Seime.
Viename siūloma apkaltos proceso tvarka pašalintiems asmenims netaikyti sankcijų, o antrajame siūloma taikyti 8 metų draudimą kandidatuoti į Seimą.
Komitetas nutarė, kad nuo sprendimo pašalinti iš pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos iki teisės kandidatuoti į Seimą turi praeiti ne mažiau kaip ketveri metai. VVSK buvo paskirtas pagrindiniu komitetu, tad svarstymo stadijoje parlamentarai balsuos dėl jų teikiamos formuluotės.
„Komitetas pasirinko kompromisinį variantą, nusprendė, kad ketveri metai yra pakankamas terminas, nes realiai skaičiuojant vis viena praleis daugiau kaip vieną kadenciją“, – BNS sakė komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas.
Šiuo metu Seimo rinkimų įstatymas numato, kad asmuo, kurį parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negali kandidatuoti į parlamentą.
Lietuvoje dabartinio įstatymo pakeitimai kol kas būtų aktualūs tik dviem asmenims – per apkaltą prezidento posto 2004 metais netekusiam opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui, europarlamentarui Rolandui Paksui ir iš Seimo per apkaltą 2010 metais pašalintam Linui Karaliui.
Minima įstatymo nuostata keičiama po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) sausį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintam R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.
EŽTT paskelbus sprendimą, kad Lietuva neproporcingai nustatė draudimą kandidatuoti į parlamentą sulaužius priesaiką, premjeras Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kad ši pasiūlytų teisines išeitis. Teisininkų grupė pateikė tris variantus, tačiau jie visi siūlė keisti Konstituciją.
