Kaip rodo duomenys, 43 proc. respondentų tikino manantys, kad žino, kur yra artimiausia slėptuvė, tačiau nesantys tikri, tuo metu 31 proc. gyventojų nei žino, kur rasti, nei apskritai domėjosi.
Kur tiksliai rasti priedangą, dažniausiai žinojo 30–49 metų amžiaus žmonės, prasčiausios žinios – vyresnių nei 65 metų žmonių amžiaus grupėje.
Duomenys pagal respondentų gyvenamas vietas rodo, kad tiek mieste, tiek kaime, tiek didmiestyje nežinančių ar abejojančių, kur rasti priedangas, yra daugiau nei tiksliai žinančių. Kur tiksliai rasti priedangą, žino 21,2 proc. kaimiškų vietovių, 18,3 proc. miestų ir 24,3 proc. didmiesčių gyventojų.
„Baltijos tyrimai“ apklausą atliko birželio 19–30 dienomis, atliekant interviu respondentų namuose apklausta 1010 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto.
LRT apklausos rezultatus komentavęs vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigė, jog „gyventojai patys turėtų dėti daugiau pastangų siekdami sužinoti informaciją ir sprendimus priimti sau asmeniškai“.
Priedangų klausimas įgavo aktualumą po to, kai gegužės viduryje dalyje Lietuvos du kartus buvo paskelbtas oro pavojus dėl galimai oro erdvę pažeidusių dronų ir kilusio oro atakos pavojaus.
Atšaukus nurodymus keliauti į slėptuves, viešojoje erdvėje pasirodė pranešimai, kad kai kurios mokyklos auklėtinius per oro pavojų vedė į stadioną arba liepė pabaigti rašyti kontrolinį.
Birželio pradžioje Vidaus reikalų ministerija skelbė, jog šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra per 6,6 tūkst. priedangų, kuriose galėtų slėptis apie 1,6 mln. žmonių – tai sudaro 57 proc. šalies gyventojų.
Lietuvos miestuose priedangų turi pakakti bent 60 proc. gyventojų, o rajonų savivaldybėse – 40 procentų.
