„Į įstatymą sugrįžo nuostata, kad 60 procentų už kino bilietus gautų pajamų sugrįš į kino sektorių. Tai šiek tiek padidins (pajamas), bet turint galvoje esamą ekonominę situaciją, nemanau, kad kino finansavimas reikšmingai didėtų dar ir 2013 metais. Kino kūrėjams dabar skiriama 7–8 mln. litų, tai yra labai mažai. Kino kūrėjai aiškiai pasako, kad be 20 mln. litų jokio proveržio neįvyks“, – teigė kultūros ministras.
A.Gelūno teigimu, šiuo metu kino srityje yra svarbiausias Kino centro steigimas. Kino centro įkūrimo darbai prasidės kitų metų pradžioje. Teigiama, kad steigimas turėtų kainuoti apie 600 tūkst. litų – panašiai tiek atsieis ir centro išlaikymas metams.
Praėjusią savaitę Seime priimtas Kino įstatymo pakeitimo įstatymas skelbia, kad Kino centras rengs kino projektų konkursus valstybiniam finansavimui gauti, konsultuos filmų gamintojus, skirs valstybinį finansavimą kino projektams, kontroliuos, kaip naudojamas lėšos, sudarys bendrą kino srities informacijos ir statistikos duomenų bazę, skleis informaciją apie Lietuvos kiną, tvarkys Filmų registrą, suteiks filmų indeksus pagal žiūrovų amžiaus cenzą, skatins užsienio investicijas į Lietuvos kiną.
Spręs dėl tolimesnio Valdovų rūmų likimo
Konferencijoje buvo aptartas vis dar opus Valdovų rūmų klausimas.
„Baigiamos išnarplioti Valdovų rūmų problemos. Grįžę statybininkai pabaigs būtiniausius darbus. Labai tikiuosi, kad ne tik žiniasklaidoje, ekranuose matysime šį pastatą, kad matysime iš vidaus, matysime tą didelį darbą, kuris yra nuveiktas. (...) Kai pabaigsime pirmą etapą nuspręsime, ar Lietuva yra ekonomiškai ir emociškai pajėgi toliau tęsti šį projektą“, – kalbėjo A.Gelūnas.
Kitais metais į Valdovų rūmus planuojama investuoti 17 mln.litų. Iki 2013 metų gegužės mėn. planuojama šiam objektui skirti dar 10 mln.litų.
„Labai tikiuosi, kad per šiuos 2012 metus bus padaryta tiek daug, kad žmonės galės vaikščioti ne tik po rūsius, bet ir šiokias tokias ekspozicijas“, – vylėsi A.Gelūnas.
Paveldosaugos problemos
Kultūros ministro teigimu, dėl naujojo sunkmečio šalies ekonomika kitąmet augs nežymiai. Atsižvelgiant į sunkmetį formuojant kitų metų biudžetą buvo apkarpytas finansavimas kultūrinių objektų statyboms.
„Kitąmet ekonomika neaugs nei 4,5, nei 6 procentais – geriausiu atveju dviem. Mūsų sprendimu lėšos buvo nubrauktos statyboms – apie 14 mln. litų. (...) Statybos sunkmečiu vyks lėčiau – kuriuos objektus planuojame pabaigti kitais metais, turbūt pabaigsime dar kitais“, – teigė kultūros ministras.
A.Gelūnas pabrėžė, kad šiuo metu opiausios problemos kultūros srityje yra susijusios su paveldosauga.
„Paveldas lieka labai konfliktiška (sritis), be aiškios tolimesnės strategijos, kurią vis dar svarstome. (...) Manęs tikrai netenkina rezultatai paveldosaugos srityje. Tikrai labai daug nepagrįsto konfliktiško susipriešinimo ir labai mažai pozityvumo“, – tvirtino ministras.
2011 metais į kultūros objektus investuota: 38 savivaldybių 48 objektams skirta 35 mln. 150 tūkst. litų, 16 valstybės kultūros objektų skirta 48 mln. 995 tūkst. Lt.
Svarbiausi 2012 metų Kultūros ministerijos darbai:
Svarbiausiais 2012 metų darbais Kultūros ministerija įvardija Kultūros tarybos ir Kino centro steigimus, pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekto parengimą ir pateikimą Vyriausybei (parama kinui), nevyriausybinių kultūros organizacijų ilgalaikio finansavimo modelio sukūrimą.
Tarp kitų svarbiausių būsimų metų darbų įvardyti: kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo modelio ir naujų kvalifikacijos tobulinimo programų parengimas, muziejų metų programos įgyvendinimas, kultūros paveldo apsaugos valstybinės plėtros programos sukūrimas. Kultūros ministerija kitąmet žada siekti didesnio naujų knygų ir kitų dokumentų prieinamumo Lietuvos viešosiose bibliotekose.
Taip pat bus tobulinama valstybės paramos skyrimo viešosios informacijos rengėjams administravimo sistema; bus parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas; didinamas kūrybinių industrijų konkurencingumas, Vilniuje planuojama surengti tarptautinę kūrybinių industrijų mugę. Kitąmet planuojama sukurti menininkų rezidencijų schemą.
