„Labai laukiau šitos žinios, (...) ar bus dauguma iš politinių grupių vadovų pritariančių šitą klausimą įtraukti į darbotvarkę. Aš pasiūliau, kad konkrečiai suformuluotume ir priėmė mūsų pasiūlymą, kad būtų toks pavadinimas (diskusijos – BNS). Viena pergalė tokia šiandien svarbi“, – BNS ketvirtadienį teigė Europos liaudies partijos frakcijai priklausanti Rasa Juknevičienė.
Prieš EP plenarinius posėdžius frakcijų politikų darbo grupės pateikia siūlomas temas politinių grupių vadovams, o šie sutaria dėl darbotvarkės.
Anot R. Juknevičienės, trečiadienį vyksiančius debatus lydės ir rezoliucija. Politikės teigimu, ypatingai svarbu, kas dokumente bus parašyta.
„Kai yra rezoliucija, (...) tada jau būna balsavimas viso parlamento ir tada jau būna viso parlamento nuomonė. Kadangi trečiadienį bus debatai, tai ketvirtadienį bus balsuojama jau dėl rezoliucijos“, – kalbėjo EP narė.
„Paminėsime (siūlomame rezoliucijos projekte – BNS) daug ką, aš tai siūlysiu daug ką minėti – ir antisemitizmą, ir koaliciją, ir tas visas šaknis, iš kur tas atsirado“, – teigė R. Juknevičienė.
Ji buvo viena iš šešių Lietuvos EP narių, kurie dukart kreipėsi į Europos Komisiją prašydami įvertinti įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta palengvinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas europarlamentaras Aurelijus Veryga savo „Facebook“ paskyroje būsimus debatus vadino „pamazgų pylimo ant Lietuvos seansu“.
„Kitą savaitę Strasbūre nusimato pamazgų pylimo ant Lietuvos seansas. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Bus proga pakalbėti apie žurnalistų persekiojimą už kritiką valdžiai, apie „skaidrius“ pirkimus neskelbiamų derybų būdu, grasinimus LRT tarybos nariams ir t.t.“, – rašė jis.
Kaip skelbė BNS, praėjusių metų pabaigoje valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Šiuo metu Seime dirba LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė. Pagal reglamentą, ji turės pateikti išvadas ir siūlymus, tiesa, lieka neaišku, kokia forma jie bus pateikti.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
