Anot žinovų, toks projektas pagal savo vertę, būtų antras po sostinėje kylančių Valdovų rūmų.
Galimybių studijos rengimo vadovė Laura Eidukevičienė kartu su kolegomis vakar siūlė savivaldybei ryžtis istoriniam žingsniui – atstatyti dalį bastionų ir piliavietę. Tai kainuotų apie 100 mln. Lt. Tiesa, studijos rengėjai siūlo neatstatinėti fosos (gynybinio griovio, pripildyto vandens – red.), nes tai būtų per daug brangu. Jei būtų nutarta imtis ir šio darbo, projekto vertė išaugtų iki 141 mln. Lt.
Studijos rengėjai turi viziją
„Šioje pilyje galėtų vykti visuomeniniai renginiai, tarptautinės konferencijos, ji galėtų atlikti rotušės funkcijas. Šalia yra jachtų uostas, galėtų būti vystomas ir jūrinis turizmas, galėtų veikti su tuo susijęs muziejus“, – vardijo L.Eidukevičienė.
Galimybių studijos rengėjai, remdamiesi istorine medžiaga, siūlo atstatyti XIX amžiuje galutinai nugriautą Klaipėdos pilį.
Ji siūlo projektą vykdyti žingsnis po žingsnio, nes Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos skiriamos tam tikrais terminais. Jau dabar siūloma pradėti ruošti priešprojektinius siūlymus. Uostamiesčio savivaldybė ilgai nedelsdama projektą ketina pristatyti Kultūros paveldo departamentui.
„Kada būtų įgyvendintas šis projektas priklauso nuo daugelio dalykų. Savivaldybė turi siekiamybę pilį turėti 2013 metų Europos Sąjungos pirmininkavimo renginiams. Tam laikui turėtų būti atkurta nors dalis statinio”, – sakė Galimybių studijos rengimo vadovė. Šios studijos rengėjai siūlo pilį atstatyti ant platformos arba ant polių, kad menkai ištirti po žeme esantys istoriniai klodai liktų archeologų tyrinėjimams.
Iki 2013-ųjų – nerealu
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Vitalijus Juška teigė, kad Europos ir pasaulio paveldosaugoje atkūrimas nėra labai sveikintinas. „Tik išskirtiniais atvejais objektai gali būti atkurti. Nuo rengėjų pastangų priklausys, ar tas objektas Kultūros paveldo departamentui bus pristatytas kaip išskirtinis. Turi būti gerai paruošta mokslinė medžiaga. Nematėme techninio projekto, kol kas tai tik gairės, todėl sudėtinga pasakyti, ar šis projektas atitiks paveldosauginius lūkesčius, nes svarbiausias tikslas yra apsaugoti piliavietės kultūrinį sluoksnį nuo nepagrįstos invazijos“, – dėstė V.Juška.
Anot jo, 2013 metai yra nerealus terminas, kad toks projektas būtų įgyvendintas. „Archeologinis sezonas tęsiasi truputį daugiau kaip pusmetį per metus. Darbuotis reikėtų porą sezonų, tik po to turėtų būti ruošiamas techninis projektas, nes archeologai gali atkasti reikšmingų vertybių, tai gali koreguoti tolesnį techninį projektą“, – sakė vedėjas.
Būdavo gėda
Galimybių studija itin džiaugėsi jos pristatymo pasiklausyti atėjęs Klaipėdos universiteto rektorius, profesorius Vladas Žulkus. „Laba graži vizija. Klaipėda ja kliedi jau dvidešimt metų, bet tik šiandien ji darosi realesnė“, – sakė rektorius. Anot jo, miestas daug metų, kol veikė laivų remonto įmonė negalėjo įžengti į šią teritoriją, o vėliau nežinojo, ką su ja daryti.
„Ši vieta – Klaipėdos pradžia, toje piliavietėje iki XVI a. vidurio buvo senasis miestas. Labai daug prarasdavome akyse tų žmonių, mokslininkų, kurie atvykę į Klaipėdą negalėjo suprasti, kaip ši vieta gali būti tokia apleista“, – sakė V.Žulkus. Pasak profesoriaus, racionaliausia būtų istorinius reliktus išsaugoti po žeme, atstatinėti pilį ant platformos, o vėliau plėtoti gyvą muziejų.
Pilių atstatymu šiuo metu yra susidomėję daugelis Europos šalių. Ištisas istorinis miestas atstatinėjamas Lenkijoje, rūmai Rygoje bei Kaliningrade.
