„Laikas ir Lietuvai sujudėti, iš mūsų šalies tinkle nedalyvauja nė vienas miestas. Procedūras buvo pradėjęs Kaunas, tačiau nebaigė. Klaipėda subrendusi, kad įstotų į sveikų miestų tinklą. Matome ir realią naudą – lengviau dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose, daug lengviau rasti partnerių ir gauti lėšų“, – sakė Klaipėdos savivaldybės gydytoja ir Sveikatos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.
Miestas narys kasmet organizacijai turi atseikėti 3 500 dolerių mokestį. „Dėl mokesčio dar galimos derybos. Bendravome su valdybos atstovais iš Suomijos, jie linkę derėtis, nes krizinė situacija“, – pridūrė vedėja.
Pasak J.Asadauskienės, Pasaulinė sveikatos organizacija yra numačiusi, kad penkiems milijonams gyventojų tena vienas atstovaujantis miestas. „Būtume pirmi, kurie įstotume į šį tinklą, o vėliau galėtų būti plėtojamas nacionalinis tinklas, jei panorės stoti Vilnius, Kaunas ar Gargždai, jie jungsis prie mūsų“, – pasakojo vedėja.
Per 1 000 narių
Miestas narys kasmet organizacijai turi atseikėti 3 500 dolerių mokestį. Tačiau teigiama, kad grąža yra kur kas didesnė.Kaip pasakojo savivaldybės gydytoja, sveikų miestų tinklas pradėtas kurti dar 1984 metais, kai pasaulyje buvo susirūpinta, ką daryti, kad visuomenė taptų sveikesnė. 1988 metais pasirašytos pirmos sutartys tarp miestų, tuomet jų buvo 11-a. Šiuo metu tinklas vienija per 1 200 miestų ir miestelių.
Pasak J.Asadauskienės, kyla klausimas, ar ne geriau už metinį mokestį atlikti konkrečius darbus, o ne išleisti nario mokesčiui, tačiau, jos nuomone, tai puiki prevencinė priemonė ir gera reklama miestui. Savivaldybė, rengdama įvairius renginius, anot jos, galėtų juos savotiškai pažymėti sveikatos ženkliuku arba, kaip gydytoja sakė, uždėti sveikatos stogą.
