Kitų metų šalies biudžetą pradėjęs svarstyti Seimas verčia sukrusti ir savivaldybę. Nors finansiniai rodikliai dar nėra patvirtinti, jau pamažu piešiamas kitų metų miesto biudžeto paveikslas. Jame šviesių spalvų daug nebus.
Praėjusius metus pavyko užbaigti su beveik 14 mln. Lt viršplaninių pajamų, o šiemet abejojama, ar pavyks įvykdyti planą. Iki jo gali pristigti 2–3 mln. Lt.
„Kasdien renkamės su departamentų vadovais ir aiškinamės lėšų poreikį kitiems metams. Aišku tai, kad biudžetą reikės subalansuoti, deficito būti negali“, – sakė savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
Sumažinus lėšas kai kurioms programoms, taupyti bus bandoma dar šiemet. Tačiau lėšų poreikį kitiems metams pateikusios biudžetinės įstaigos į ateitį žvelgia optimistiškai. Švietimo įstaigos prašo nestabdyti suplanuotos mokyklų ir darželių renovacijos. Tačiau jau dabar aišku, kad šių darbų tempai kitąmet lėtės.
Sportininkai tikisi sporto bazių plėtros, paslaugų kokybės gerinimo, nori didesnės paramos nevyriausybinėms sporto organizacijoms. Kitąmet miestas minės 760 metų jubiliejų, tad nemenkos paramos iš biudžeto šventiniams renginiams tikisi kultūros įstaigos.
„Atliekame parengiamuosius darbus žinodami, kad kitų metų biudžetas tikrai nebus geresnis už šiųmetį. Pernai turėjome blogą biudžetą, šiemet padėtis buvo kiek geresnė, o kitąmet vėl grįšime į 2009-uosius. Tarsimės su politikais, kuriose srityse teks taupyti labiausiai. Mėginsime išgyventi ir su tuo, ką turėsime“, – tikino Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė.
Savivaldybės administracija yra apsiėmusi įgyvendinti 70 projektų, kurie finansuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis. Jiems iš dalies finansuoti teko imti paskolas iš banko. Kol kas skolų limito uostamiestis dar nėra viršijęs, tačiau kitąmet vėl neišvengiamai teks skolintis.
Savivaldybės biudžeto projektą miesto taryba tvirtins, kaip įprasta, vasarį.
