Klaipėdai koją kiša vis neįteisinamas jūrinis turizmas

Praėjusią savaitę Seime buvo svarstomos Turizmo įstatymo pataisos, kuriomis jūrinis turizmas turėjo būti įteisinamas kaip lygiavertė kitoms turizmo šakoms. Tačiau, antradienį posėdyje dalyvavusios įstatymo pataisos iniciatorės Aldonos Staponkienės teigimu, nuspręsta šį Lietuvai ir visam pajūriui svarbų įstatymo pataisos priėmimą nukelti. 

„Prie šio klausimo, geriausiu atveju, bus grįžtama tik pavasarį vyksiančios Seimo sesijos metu”, - svarstė teisininkė.

Anot jos, pagal dabar galiojantį Turizmo įstatymą, Lietuvoje yra dviračių, pėsčiųjų, kaimo sodybų turizmas, o apie jūrinį – nė vieno žodžio. Kadangi jūrinis turizmas nėra pripažintas lygiateise turizmo šaka, buvo prarasti milijonai litų paramos iš Europos Sąjungos fondų.

Lietuvos Jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis apgailestavo, kad kaimyninės ir kitos Senojo žemyno šalys sugebėjo sutvarkyti įstatyminę jūrinio turizmo bazę ir gauti iš ES paramos šio sektoriaus plėtojimui.

Anot A.Kuzmarskio Lietuva gerokai atsilieka nuo Estijos, taip pat ir Latvijos. Pavyzdžiui, per šiuos metus Estijos Talino uostas išvis turėjo daugiau nei 7 mln. linijinių bei kruizinių laivų keleivių, Latvijos Rigos uostas – apie 700 tūkst., o Klaipėda – tik 302 tūkst. keleivių.

Pats didžiausias Klaipėdos uosto projektas – Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas liko be dalies finansavimo vien todėl, kad jūrinis turizmas teisės aktuose nebuvo įteisintas kaip teisėta turizmo šaka. Terminalo statytojai praėjusių metų vasarą kreipėsi į Ūkio ministeriją, kad iš Turizmo rėmimo programos būtų skirta lėšų terminalo suprastruktūrai įrengti. Tačiau nieko negauta, nes nėra jūrinį turizmą reglamentuojančių teisės aktų.

Tuo tarpu uostininkai neabejoja, kad Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas paskatins jūrinio turizmo plėtojimą. Terminalas būtų pajėgus priimti iki 750 tūkst. keleivių ir apie 500 tūkst. krovininio transporto bei automobilių.

Dabar kruiziniai laivai švartuojasi prieš 7 metus atidarytame Kruizinių laivų terminale. Ketverius metus kruizinių laivų ir jais atplaukiančių turistų skaičius augo, geriausi rodikliai fiksuoti 2007 metais, kai į Klaipėdą atplaukė 65 laivai ir 36 866 keleivių. Vėliau skaičiai krito, Šiemet laivų atplaukė tik 45, tačiau jie buvo didesni, todėl turistų skaičius siekė 35 201.

Nacionalinėje turizmo programoje teigiama, kad esama uosto infrastruktūra vis dar neužtikrina aukštų aptarnavimo standartų, geros paslaugų kokybės, ji nepritaikyta neįgaliųjų poreikiams. Kad Lietuva pasinaudotų visomis Baltijos jūros ir Klaipėdos uosto teikiamomis galimybėmis plėtoti jūrinį turizmą, būtinos investicijos išplėsti ir modernizuoti keleivinio jūrų transporto infrastruktūrą. Lietuvos Jūrų krovos kompanijų asociacijos nariai neabejoja, kad pripažinus jūrinį turizmą lygiaverčiu kitoms turizmo šakoms, bus galima tikėtis nemažo finansavimo, kuris galėtų pagerinti sąlygas turistams.

Pastebėta, kad populiarėja ir mažųjų laivelių turizmas. Į Klaipėdos Pilies uostą užsuka vis daugiau užsieniečių, kurie atostogauja, plaukiodami po Baltiją. Daugėja ir lietuvių, įsigyjančių nuosavas jachtas, ar kitus pramoginius laivus. Bene vienintelė vieta, kur gali švartuotis jachtų turistai – Pilies uostas. Jame šiemet lankėsi penktadaliu daugiau laivų, nei pernai.

Pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama, planuojama plėsti krantines, laivų savininkams siūlyti naujų paslaugų – pavyzdžiui ne sezono metu iškelti laivus iš vandens ir saugoti juos uždarose patalpose, teikti remonto paslaugas.

Anot A.Kuzmarskio, jei pavyktų įteisinti jūrinį turizmą, iš ES Klaipėdos kraštas  šio sektoriaus investicijoms galėtų įsisavinti 100 mln. litų