Paraiškas dalyvauti konkurse pateikė ir savo dviračių transporto plėtros statistiką bei apžvalgas pateikė 14 šalies savivaldybių.
Anot Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko, titulo suteikimą galima vertinti kaip malonų ženklą, kad uostamiestis sėkmingai žengia darnios plėtros keliu.
„Šis svarus pastangų įvertinimas suteikė puikią progą apibendrinti tarpinius rezultatus ir su naujomis jėgomis imtis tolesnių darbų, kurių esame numatę nemažai, – sakė meras. – Klaipėdos orientyras – ne tik būti jūrinės valstybės vartais, bet ir tapti Lietuvos dviračių sostine, kurioje ekologiškas transportas būtų vertinamas ne kaip alternatyva motoriniam arba pagalbinė priemonė, bet kaip jo didenybė dviratis.“
Kitąmet Klaipėdoje bus užbaigtas naujasis dviračių-pėsčiųjų takas Danės upės slėnio teritorijoje nuo Biržos tilto iki Klaipėdos tilto, naujai sužymėti dviračių takai nuo Taikos pr. 139 miesto pietuose iki Herkaus Manto g. 86 šiaurėje, bus įvairiais būdais propaguojamas bemotoris transportas.
„Patys žinome, kokių turime pranašumų ir kokius objektyvius trūkumus dar reikėtų sutvarkyti. Svarbu, kad mieste nuolat vyksta dviračių transportui skirta diskusija, kurioje aktyviai dalyvauja bendruomenė, visuomenininkai ir politikai, – sakė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas, dalyvavęs Susisiekimo ministerijos Dviračių transporto komisijos posėdyje, kuriame buvo aptarti kandidatai ir paskelbti nugalėtojai. – Miesto vadovų ir kitų gyventojų dėmesys temai – vienas iš aspektų, kuriais gerokai pralenkėme kitus konkurso dalyvius.“
Šiuo metu vienam uostamiesčio gyventojui tenka 0,6 m dviračių tako. Per ketverius paskutiniuosius metus į dviračių transporto infrastruktūros plėtrą, neskaitant dviračių takų, įrengtų tiesiant arba rekonstruojant gatves, iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto investuota 1,8 mln. litų.
