Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 29d. 10:45

Klaipėdiečiai sunerimę dėl Girulių miško draustinio steigimo: „Per tris mėnesius valdžia nepadarė nieko“

Gyventojų susitikimas su valdžios atstovais
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Girulių miškas

„Visi nori apsaugoti Girulių mišką, bet sprendimas 31 tarybos nario rankose. Klausimas išbrauktas iš pastarųjų trijų mėnesių tarybos posėdžių. Kokiu pretekstu? Kad gali sustabdyti bendrojo plano tvirtinimą?“, – sako Seimo narys Simonas Gentvilas. Jam antrina ir Girulių bendruomenės atstovas Gintaras Ramašauskas. Girulių miško likimas neramina klaipėdiečius. Aplink šią geografiją šiuo metu sukasi bent keletas susijusių klausimų – draustinio steigimas, Lietuvos geležinkelių planai plėsti kelyną bei tebevykdoma miestiečių apklausa dėl minėtos plėtros.

Pastaroji, beje, taip pat kaitina aistras – balsuoti galima tik internetu, tik miesto gyventojams ir pasitaiko, jog prireikia kantrybės, mat sistema lūžta. Miesto meras Vytautas Grubliauskas neatmeta galimybės pirmadienį apklausą pratęsti, o prie Girulių draustinio klausimo žadama sugrįžti plačiau išsiaiškinus, ar šios vietos statuso keitimas nepristabdys bendrojo plano, kurį miestas pateikęs institucijoms, tvirtinimo.

Gyventojams neramu

Girulių bendruomenės atstovas G.Ramašauskas neslepia, jog gyventojai sunerimę dėl Girulių miško likimo ir Lietuvos geležinkelio planų plėtros. Nors galutinio sprendimo nėra, baiminamasi, jog būtent čia ims burgzti technika ir grius miestiečių mylimo rekreacinio miško medžiai.

Dėl Pauosčio geležinkelio plėtros Girulių miške politikės Ninos Puteikienės iniciatyva ir tarybos nariams palaikius jau porą mėnesių Klaipėdos savivaldybės svetainėje vykdoma apklausa. Ji sulaukia ir kritikos strėlių – sistema stringa, balsuoti gali tik miesto žmonės, o štai užribyje gyvenantys klaipėdiečiai nuomonės išreikšti negali, jei nėra registruoti mieste, be to, dėl karantino nebėra galimybės išreikšti nuomonę fiziškai – užėjus į savivaldybę.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintaras Ramašauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintaras Ramašauskas

„Žmonės Klaipėdoje labai sunerimę. Buvo suorganizuota prieš du mėnesius apklausa. Pirmą mėnesį ta platforma veikė labai prastai, dėl pačių įvairiausių priežasčių – tai netinkama naršyklė, tai dar kas nors, buvo daugybė techninių problemų, dėl ko ne visi norintys galėjo balsuoti. Pats bandžiau pradžioj, negalėjau, bet po kelių dienų pavyko. Tokios problemos atsinaujindavo. Antrą mėnesį, kai buvo pratęstas balsavimas, skundžiasi daugybė žmonių, kad neleidžia sistema prisijungti, – kalbėjo G.Ramašauskas, dėkodamas aktyviam jaunimui už pagalbą inicijuojant apklausą. – Kita pusė, jog iš miesto valdžios šis klausimas dėl Girulių miško likimo ir draustinio steigimo ėmė buksuoti. Antrą mėnesį neįtraukiamas į tarybos posėdį, aiškinama, kad Girulių draustinio steigimas trikdys bendrojo plano tvirtinimą“.

Viliasi aktyvių klaipėdiečių balsų

Apklausą inicijavusi tarybos narė Nina Puteikienė ragina klaipėdiečius aktyviau balsuoti ir išreikšti savo nuomonę dėl Girulių miško likimo. Jei pavyktų surinkti apie 20 tūkstančių parašų, tai yra, 15 proc. registruotų miesto gyventojų nuomonės, šis klausimas neišvengiamai turėtų būti nagrinėjamas miesto taryboje.

„Vietos savivaldos įstatyme numatytas instrumentas, kaip įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą – tai apklausa. Šešti metai esu tarybos narė, nė karto nebuvo naudotas toks instrumentas, o labai gaila. Pagal vietos savivaldos įstatymą, už gyventojų įtraukimą į sprendimo priėmimą atsakingas meras. Tai puiki galimybė pasitikrinti, ar atstovauji gyventojų interesams, ar kažkieno kito interesams – savo ar partijos. Labai gražiai ryškėja politikų intencijos. Apklausa paskelbta rugsėjo pabaigoje, tuomet vyko rinkimai, tada stojo karantinas. Pradžioje prasidėjus apklausai buvo galima fiziškai nueiti į savivaldybę ir pareikšti savo nuomonę. Šios vykdomos apklausos savivaldybė kurį laiką apskritai neviešino. Ėmiausi pati to viešinimo, bet laiko buvo per mažai. Turime pratęstą apklausą, tačiau dėl karantino negalima užeiti, manau, pažeidžiamos teisės, tai nėra lygiateisiška apklausa. Žinoma, galimybė pasirašyti internetu – mažiausiai tavo pastangų reikalaujantis aktas“, – kalbėjo N.Puteikienė.

Kol kas apklausoje savo nuomonę yra išreiškę apie 8 500 klaipėdiečių.

Draustinio klausimas pakibęs ore

G.Ramašauskas sako, jog miesto tarybos narių per menkas veiklumas dėl Girulių draustinio steigimo neramina, o pasiteisinimai, esą tokie pakeitimai trukdys bendrojo plano tvirtinimą, niekiniai. Vyras jau kelerius metus aktyviai atstovauja bendruomenės interesams sprendžiant miesto ir uosto klausimus.

„Situacija kaista į blogąją pusę, kyla įtampa tarp klaipėdiečių, kurie darosi nepatenkinti vangumu. Taryba šlubuoja su veiksmų aiškinimu, viešinimu sprendimų. Čia jų darbas, o mes turime daryti spaudimą, kad darytų tai, ko nori klaipėdiečiai. Tikslas – draustinio steigimas. Tai suteiktų papildomų balų miško išsaugojimui, kai bus svarstomos geležinkelių plėtros alternatyvos. Jei draustinio statusas būtų suteiktas iki poveikio aplinkai vertinimo ir alternatyvų pasirinkimo statybų vietai, tuomet gamtosauginiu aspektu vertinant ir socioekonominio vertinimo metu Giruliai gautų daugiau teigiamų taškų, būtų sunku paaiškinti, kodėl ši vieta turi būti sunaikinta“, – kalbėjo G.Ramašauskas.

Taryba šlubuoja su veiksmų aiškinimu, viešinimu sprendimų. Čia jų darbas, o mes turime daryti spaudimą, kad darytų tai, ko nori klaipėdiečiai. Tikslas – draustinio steigimas.

Savo motyvus dėl draustinio steigimo yra išdėstę ir Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jūros šventės metu Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriui Gintarui Neniškiui, kuris pasirašė specialųjį planą, atveriantį kelią Lietuvos geležinkeliams realizuoti savo plėtros sumanymus Girulių miške, buvo įteikta 16 tūkstančių peticijos parašų bei mokslinis pagrindimas dėl draustinio steigimo.

Pasigenda aktyvumo

„Buvau susitikęs su Aplinkos ministerijos pareigūnais, kad kuo greičiau duotų teigiamą išvadą dėl draustinio steigimo. Rugpjūtį tiek Kultūros, tiek Aplinkos ministerija parašė teigiamas išvadas. Nuo rugpjūčio pabaigos savivaldybė nepadarė nieko, kad teisiškai būtų apsaugotas šis miškas. Daug susirūpinusių žinučių ir tiek“, – apmaudo neslepia klaipėdietis Seimo narys Simonas Gentvilas.

Jis šią savaitę inicijavo nuotolinį skambutį tarp Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės, siekdamas išsiaškinti, ar iš tiesų tam tikri nauji žingsniai keičiant teritorijos statusą trikdytų miesto bendrojo plano tvirtinimą.

„Statybų inspekcijos vadovai nemato problemų, kodėl savivaldybė negalėtų pradėti draustinio planavimo procedūrų. Nėra reikalaujama, kad bendrajame plane būtinai būtų parodyta, kad čia draustinis. Tai nėra sąlyga, kad jis negali atsirasti ir tai netrukdo tvirtinti bendrąjį planą. Tris mėnesius vilkinamas sprendimas ir kalbama, kad trukdo bendrajam planui. Tai akių dūmimas. Politiškai nematau jokio azarto iš Klaipėdos miesto savivaldybės imtis ir kurti draustinį, turint omeny, kaip jie suderino šitą specialųjį Vyriausybės planą. Jei 1993 metais miesto savivadybė taip apatiškai būtų gynusis nuo naftos bazės įkūrimo, ji būtų įkurta. Kai buvo planuojamas Būtingės terminalas Girulių ir Melnragės miške, tuomet Klaipėdos savivaldybė ir aktyvūs politikai aktyviai priešinosi, darė viską, kad nebūtų tai padaryta. Dabar aš nematau aktyvių veiksmų. Atvirkščiai – tris mėnesius atidedamas projektas, kuris yra vienintelis būdas Klaipėdos savivaldybei padaryti realų, konkretų veiksmą, įkuriant draustinį“, – dėliojo S.Gentvilas.

Atvirkščiai – tris mėnesius atidedamas projektas, kuris yra vienintelis būdas Klaipėdos savivaldybei padaryti realų, konkretų veiksmą, įkuriant draustinį, – sakė S.Gentvilas.

Pasak jo, nors kelyno plėtra yra valstybinės svarbos projektas, įsteigus draustinį, Girulių miško statusas įgytų žymiai didesnį svorį.

„Jei savivaldybė įvardinusi šį mišką kaip eilinį mišką, geležinkeliai deda mažą balą, bet jei savivaldybės lygmens draustinis, kaip Vilniuje yra tokie du – Pavilnių ir Verkių draustiniai, kurie savivaldybės lygmens, tai jau kitas statusas ir į mišką žiūrima kaip į vertingą mišką. Nematau jokių savivaldybės aktyvių veiksmų norint padaryti kažką konkretaus, be didelio susirūpinimo pranešimu spaudai“, – sakė politikas.

Jo teigimu, labiausiai reikia ne gyventojų apklausos, kurią surengti yra nemenkas iššūkis, o tiesiog 31 tarybos nario aktyvių veiksmų.

N.Puteikienė primena siūliusi apskritai atšaukti G.Neniškio pasirašytą specialųjį planą, atrišantį Lietuvos geležinkeliams rankas plėsti kelyną Girulių miške arba išreikšti nepritarimą Vyriausybės nutarimui. Tarybos nariai tuomet nusprendė tiesiog inicijuoti nutarimo pataisas ir šiuo klausimu kreiptis į Vyriausybę.

Meras: svarstysime apklausą pratęsti

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas 15min teigė, jog pirmadienį tarsis dėl galimybės apklausą pratęsti.

„Visų pirma, daug dalykų suplakta į vieną – ir apklausa, ir draustinis, ir geležinkelio plėtra. Visa tai sukasi apie tą pačią maždaug erdvę ir apie tą pačią geografiją. Vertinant pastarųjų dienų nuotaikas, įvykius, reakcijas ir ypač paskutiniame tarybos posėdyje aistrų pliūpsnį ir liūtį, galiu pasakyti, kad labai rimtai vertinu ir atsakingai žiūriu į tą situaciją. Matau kelis būtinus žingsnius, kuriuos pradėsime daryti. Kiek esu informuotas, kiek turiu žinių ir indikacijų – būta nemažai valdžios vartų strigimo atvejų, kurie neabejotinai neleido norintiems klaipėdiečiams ar deklaravusiems vietą žmonėms išsakyti savo nuomonę būtent dėl geležinkelių plėtros. Pirmadienį baigiasi formalusis apklausos laikas. Esu pavedęs pateikti man statistiką, kiek buvo tų trikdžių, jei tai faktas, tada siūlysiu pratęsti dar kartą apklausą klaipėdiečiams iki pat, galbūt, gruodžio vidurio, kad nekiltų abejonės, kad kažkas liko neišsakęs savo nuomonės. Tikiuosi, kad argumentai ir įrodymai bus rimti, tai taps pagrindu antrą kartą pratęsti šitą apklausos laiką“, – sakė meras.

Anot V.Grubliausko, dėl draustinio klausimo, pastarųjų dienų susitikimai, specialistų derinimai ir vertinimai dėl bendrojo plano situacijos atskleidė naujų aplinkybių, leidžiančių tikėtis, kad prie klausimo galima būtų ieškoti galimybių sugrįžti artimiausiame tarybos posėdyje. Meras teigia pavedęs administracijai įvertinti galimybes sudėlioti alternatyvų tarybos sprendimą, kuris „atlieptų visas pasikeitusias aplinkybes ir būtų aiškus santykis su miesto bendruoju planu, nepaliktų jokių interpretacijų ir manipuliacijų“.

„Visas aplinkybes įvertinus, galima bus prie klausimo sugrįžti. Priminsiu, tas projektas neatmestas, o atidėtas. Už neatmetimą balsavo du trečdaliai tarybos narių. Jiems buvo argumentų stoka, kad gali trukdyti bendrojo plano priėmimui. Nereiktų niekam tuo manipuliuoti, kaitinti dirbtinai aistrų, siūlyčiau nusiraminti, įvertinti racionaliai situaciją, o ne emocionaliai, ne kurstyti, o aiškinti ir aiškintis. Tikiuosi, iki naujų metų rasime atsakymus į tuos klausimus, į kuriuos tarybos posėdyje atsakymų dar neturėjome“, – kalbėjo meras.

Jis patikino, jog pirmadienį bus išsiųstos užklausos visoms institucijoms, kurios išreikštų savo poziciją, kaip toks sprendimas dėl botaninio draustinio gali arba negali daryti įtaką bendrojo plano patvirtinimui. Gavus atsakymus bus vertinami tolesni žingsniai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min