Pagal priimtą Tarybos sprendimą AB „Klaipėdos vanduo“ įstatinis kapitalas didės nuo 61 441 478 Eur iki 63 326 281 Eur. Po Klaipėdos rajono investicijos jos akcijų dalis padidės nuo 13 iki 15,59 proc., o Klaipėdos ir Neringos savivaldybių sumažės atitinkamai nuo 86,07 proc. iki 83,51 proc. ir nuo 0,93 proc. iki 0,90 proc.
Pasak Klaipėdos savivaldybės tarybos nario Sauliaus Budino, toks sprendimas galimai turės įtakos klaipėdiečių mokamai kainai už vandenį.
„1 milijonas 300 tūkstančių eurų yra senų nuo 1960 metų įvairių tinklų, kurie morališkai, fiziškai nusidėvėję ir kuriems atstatyti reikės didelių lėšų. Už tai duodame akcijas, didiname apie 3 procentus Klaipėdos rajono akcijas įstatiniame kapitale ir dividendų forma rajonui išmokėsime lėšų.
Paskutiniu metu daromi visi veiksmai – globalizacija, ekonomika, aplinkos apsauga... Tai turėtų būti svarbu visos valstybės mastu, bet ne klaipėdiečių sąskaita turėtume brangiau už vandenį mokėti prisijungdami Klaipėdos rajono tinklus“, – svarstant klausimą Tarybos posėdyje pasisakė S.Budinas.
Jis priminė, kad tarp didžiųjų penkių šalies miestų brangiau nei klaipėdiečiai už vandenį moka tik šiauliečiai.
Į tokią pastabą sureagavo kitas opozicijos narys Arvydas Vaitkus. Jis pasiteiravo, ar iš tiesų Klaipėdos rajono tinklų prijungimas turėtų realaus pagrindo didinti vandens kainą klaipėdiečiams.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, kol kas kainos didėjimas už vandenį uostamiesčio gyventojams negresia. Tačiau neatmetama, kad tai gali nutikti ateityje.
„Vertinome tik galimą įtaką kainai. O ji nustatoma centrinio reguliatoriaus. Ar tai tikrai turės įtakos pritaikius vertes, sunku pasakyti. Bet įvertinus amortizacijos atskaitymus galimai tai turės įtakos kainai. Dabar ji tikrai nesikeis“, – tikino E.Simokaitis.
Visgi meras Vytautas Grubliauskas po pasisakymų priminė, kad Klaipėda ir Klaipėdos rajonas bendro kompromiso ieško ir kitais klausimais, pavyzdžiui, dėl kapinių.
Klaipėdos savivaldybės taryba sprendimui pritarė.
