Pirmadienio popietę Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis susitiko su mieste veikiančių rusakalbių mokyklų vadovais.
„Mieste ėmė sklisti kalbos apie uždaromas mokyklas, kur dėstoma rusų kalba. Neva vaikų klausinėjama, už ką jie: Putiną ar fašistus. To negali būti. Turėjome susitikimą. Mes neagituosime žmonių keisti savo vertybių, o to ir padaryti neįmanoma. Tačiau norime pasakyti, kad niekas mokyklų nei ketino, nei ketina uždaryti. Pasiduoti panikai nereikia. Mums visi miestiečiai yra svarbūs“, – dėstė vicemeras.
Daug diskusijų sukėlė ir šis rytas, kai dalis rusakalbių mokyklų nesureagavo į raginimą pradėti rytą nuo istorijos pamokos.
A.Cesiulio teigimu, dabar reikia susitelkti ir dirbti, nepasiduoti gandams, dezinformacijai, nes šioji įtampą tik stiprina.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius pirmadienį pasisakė, kad kiekvienas, kuris užgaulios rusakalbius Lietuvoje, yra niekšas.
„Kalba dar nereiškia pozicijos“
Klaipėdietis visuomenininkas, ilgai žurnalistu dirbęs ir į politiką bandęs pasukti Michailas Andrijanovas, teigia, kad mieste, kuris garsėjo savo tautine įvairove, padaugėjo įtampų.
Neseniai į jį kreipėsi jauna baltarusė, kuri buvo užsipulta vien dėl to, kad su savo mažamete dukra kalbėjo rusiškai parduotuvėje. „Kalba dar nereiškia pozicijos. Ji pati – pabėgėlė. Leiskite paklausti, apie ką ji galėjo kalbėti parduotuvėje su savo penkiamete dukra? Apie Putiną? Karą? Ukrainą? Ne, ji buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais, kurių nenoriu pakartoti vien dėl to, kad kalbėjosi rusiškai“, – pasakojo M.Andrijanovas, pats gimęs ir augęs Baltarusijoje.
Jis pabrėžė kiekvieno teisę kalbėti savo kalba ir tai, kad 99 proc. Klaipėdoje gyvenančių rusakalbių pasisako prieš karo veiksmus Ukrainoje. „Tas vienas procentas nevertas dėmesio. Jų veiksmai arba nepaaiškinami, arba jie dar neišsiblaivę po ilgų išgertuvių“, – drąsiai aiškino M.Andrijanovas.
Pasiūlė labdaros
Jis tikino, kad kylantį nepasitenkinimą galima suprasti, tačiau tai neturi būti toleruojama. „Galiu suprasti, ką norėjo pasakyti Seimas savo svetainėje panaudojęs nenorminę leksiką. Aš galiu suprasti, bet dauguma rusakalbių – ne. Kaip galima paaiškinti vaikui, kad Seimo puslapyje tokie pasisakymai? Aš tokio žodžio prie savo penkiametės negalėčiau sakyti, o čia Seimas. Ar tai kultūringa? Manau, ne“, – kalbėjo jis 15min žurnalistei.
Anot jo, pasitaikydavo anksčiau, kad rusakalbiai dėl kažkokių chuliganiškų paskatų būdavo užpuolami. Tačiau pernelyg nesureikšmino, nes užpuolami gali būti bet kokios tautybės asmenys. Todėl labai svarbu, kad visuomenė nepradėtų toleruoti tokių veiksmų. „Noriu priminti, kad ir Zelenskio (Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, – red. past.)šeima – rusakalbiai“, – teigė jis.
M.Andrijanovas jau kurį laiką užsiima labdaros organizavimu Klaipėdoje. Jis pasisiūlė perduoti apie 5 tonas jau sutvarkytos paramos. Problema – jau kurį laiką prašoma patalpų, kur būtų galima įsteigti atiduotuvę.
„Turime apie tūkstantį pakabų. Rūbus galima sukabinti. O atėjęs žmogus pasirinktų pagal savo dydį ir tai ,ko reikia, o ne ką duoda. Štai vieni ukrainiečiai jau gaus maitinimo kėdutę. Perduosime“, – aiškino M.Andrijanovas.
Tarsi atskira ekosistema mieste
Naujausiais duomenimis, Klaipėdoje daugiau nei 22 proc. gyventojų yra rusų tautybės. Lietuvių tautybės gyventojų čia – apie 70 proc. Nemažai gyventojų – baltarusiai, ukrainiečiai, lenkai, atvykėliai iš kitų kraštų. Yra dvi gimnazijos, kuriose mokoma rusų kalba, penkios progimnazijos.
Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro docentas daktaras Liutauras Kraniauskas teigė, kad nors uostamiestyje pakankamai didelė rusakalbių bendruomenė, tačiau sąlyčio taškų – nedaug.
„Ta bendruomenė sudaro atskirą ekosistemą, kurioje vyrauja sava kultūra, palaikoma ir mokyklų. Darėme kažkada sociologinį tyrimą, kuriame buvo klausiama ir apie svarbius renginius. Ši bendruomenė įvardijo konkursą „Sniguračka“, į kurį nebelieka bilietų pirkti. Tačiau nė vienas kolega tokio renginio nežinojo. Nuvykome pasižiūrėti. Jame dalyvauja vaikai iš rusakalbių mokyklos. Nustebino, nes jausmas toks, kad nuneša į kitą kultūrą, į kitą laiką“, – pasakojo dr. L.Kraniauskas.
Mokslininkas klausė, kodėl šiame konkurse nedalyvauja lietuviai. Atsakymas buvo, kad vargu, ar jis jiems būtų įdomus, taip nori palaikyti savo tapatybę.
Sociologai tyrė, kokia tapatybės forma vyrauja Klaipėdos rusakalbių bendruomenėje. Nustatyta, kad retas kuris sieja save su didžiąja XIX amžiaus imperija, netgi ne su dabartine Rusija, o su vėlyvojo sovietmečio metais. Ypač tai matoma 40–60 metų amžiaus grupėje, kurie mėgsta to laiko filmus, žiūri rusiškus televizijos kanalus. Jaunesnioji karta, kurių didžioji dalis jau gimė Lietuvoje, gerai kalba lietuviškai, lengviau prisitaiko. Kaip pastebėjo L.Kraniauskas, po truputį didėja skirtis tarp tų, kurie gimė po 90-ųjų. Taip pat tų, kuriems 40–60 metų.
Pasigedo Lietuvos rusų pozicijos
Dr. L.Kraniauskas prasidėjus karo neramumams pasigedo Lietuvos rusų pozicijos. Tačiau kartu sutinka, kad jų padėtį galim suprasti: viena vertus, jie susieti su Lietuva, yra jos piliečiai, čia susikūrę gyvenimus. Tačiau kartu jie susieti ir su Rusija. „Tokioje situacijoje pasakyti, kam priklausai – yra labai sunku. Tarsi atsiranda priešprieša „Mes versus Jie“, – dėstė pašnekovas.
Pasisakyti, sociologo nuomone, galėtų Lietuvos stačiatikių bendruomenė. „Juk tai žmogaus gyvybės klausimas“, – pridėjo jis.
Anot jo, atjungti rusiški kanalai didelio efekto neduos. Dauguma geba susirasti informaciją. Netgi priešingai, tai gali atrodyti tarsi veikimas prieš šią grupę ir padidinti įtampą.
Lietuvoje kuriamos programos nedaug atliepia į tai, kas galėtų būti šiai grupei patrauklu, įdomu.
Kita vertus, tyrimai parodė, kad dauguma rusakalbių Klaipėdoje geba kritiškai priimti žiniasklaidos informaciją, atskirti, kur turinys ideologizuotas, kur ne.
