Martyno šventė – paskutinė kalendorinė rudens šventė.
Mažosios Lietuvos kalendoriuje ši data reiškia rudens darbų bei žemės ūkio samdos laiko pabaigą. Tądien gyvavo šeimininkų paprotys prie gausaus stalo pakviesti ir ūkio darbininkus. Pagrindiniu stalo akcentu buvo kepta žąsis. Ją šeimininkai parinkdavo kuo riebesnę.
Kartu Martyno šventė – ir metas, kai itin atidžiai stebimi gamtos ženklai. Pagal tai, koks oras tą dieną už lango spėta, kokia bus žiema. Klaipėdos krašte buvo net populiarus posakis: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu“. Manyta, kad jei ta diena bus giedra, tai žiema bus šalta.
Etnokultūros centre tradiciškai Martyną švenčia jaunieji klaipėdiečiai, pagerbiami Martynai ir Martynos, gliaudomos mįslės, žaidžiama, veikia jomarkėlis.
Į Martyno šventę trečiadienio vakarą kviečia ir S. Dacho namai.
