Skraidymo tuneliai dar vadinami uždaro parašiutizmo centrais ar treniruokliais, nes gali būti skirti parašiutininkams profesionalams mokytis. Kita vertus, kaip pabrėžė tunelį įrengti ketinančios bendrovės „AIR2TUNNEL East Europe“ vadovas Žilvinas Varanka, Klaipėdoje planuojamas statyti oro tunelis veiktų ištisus metus ir būtų skirtas daugiau turistams, mėgėjams ar tiesiog įdomiai pramogauti norintiems klaipėdiečiams.
Oro tunelio veikimo principas – paprastas, tačiau jam reikalingi sudėtingi inžineriniai sprendimai. Vertikaliame tunelyje, kuriame sukuriamas stiprus oro srautas, galima laikytis ore ir pajusti kažką panašaus, ką jaučia parašiutininkas. Tiesa, šiuo atveju nėra kritimo – skraidytojas daugiausia laikosi tame pačiame aukštyje. Pradedantiesiems padeda instruktorius. Tunelyje gali skraidyti ir vaikai, sveriantys daugiau nei 18 kilogramų.
Nors artimiausi panašaus veikimo, bet skirtingos technologijos oro tuneliai yra įrengti Vokietijoje ir Rusijoje, šiuo metu Vilniuje, Vismaliukų investicinėje inovacijų zonoje planuojamas vystyti skraidymo tunelio statybų projektas. Tiesa, Ž.Varankos teigimu, Vilniaus skraidymo tunelis bus skirtas daugiau kariškiams ir parašiutininkams profesionalams dėl savo pajėgumo ir dydžio, nes nuo to priklauso, kiek žmonių gali skraidyti tuo pat metu.
Susitikime su verslo atstovu dalyvavę Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas, administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė, sporto skyriaus vedėjas Irenijus Zaleckis labiausiai abejojo, ar Klaipėda yra pakankamai didelis miestas, kad projektas, kainuosiantis apie 10 mln. litų, atsipirktų.
„Klaipėda visuomet buvo ir yra atvira tokiems įdomiems projektams“, – teigė susitikime nedalyvavęs, tačiau su projektu anksčiau susipažinęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Jis taip pat tikino, kad visuomet galima geranoriškai išspręsti finansines problemas, kad ir investuotojas būtų patenkintas, ir savivaldybės biudžetas neištuštėtų.
„Šiuo metu yra patvirtinti sporto prioritetai ir parašiutizmas yra paskutinėje grupėje“, – ne kokias finansavimo perspektyvas brėžė I.Zaleckis.
Nors susitikime apie konkrečius investicinius modelius nekalbėta, V.Čepas paprašė raštiško siūlymo statyti oro tunelį, kad būtų galima pradėti tinkamos vietos paieškas. Anot Ž.Varankos, būtent vieta, kadangi jai keliami aukšti infrastruktūriniai reikalavimai, o ne finansai yra problematiškiausias projekto aspektas.
I.Zaleckio siūlymu, toks pastatas galėtų išdygti prie prekybos centro „Arena“ – sporto skyriaus vedėjo žiniomis, ten žemės turintys verslininkai yra suinteresuoti įdomiais projektais, juolab kad, kaip teigia Ž.Varanka, oro tunelis galėtų atsipirkti net per 4–5 metus.
Viena minutė, praleista tokiame tunelyje, galėtų kainuoti apie 50 Lt. Šiuo metu, norint rezervuoti minutę viename iš Vakarų Europoje esančių skraidymo tunelių, gali tekti palaukti rudens. Rygoje esančiame atvirame, taigi, tik vasarą veikiančiame ir tik lengvesnius žmones pakelti galinčiame oro tunelyje per sezoną apsilanko apie 60 tūkst. klientų.
